Antanas Gedminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Gedminas
GedminasAntanas1976Vilnius.jpg
Antanas Gedminas 1976 m. Vilniuje
Gimė: 1927 m. liepos 8 d.
Pabebirvys, Šimkaičių valsčius
Mirė: 1978 m. gruodžio 21 d. (51 metai)
Florencija, Italija
Veikla: grafikas, tapytojas, dailėtyrininkas
Partija: 1951 m. SSKP
Alma mater: 1952 m. LSSR dailės institutas

Antanas Gedminas (1927 m. liepos 8 d. Pabebirvyje, Šimkaičių valsčius – 1978 m. gruodžio 21 d. Florencijoje, Italija) – Lietuvos grafikas, tapytojas, dailėtyrininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeimoje augo dar trys jaunesni broliai. 1933 m. šeima persikėlė į Paskynų kaimą, kur pradėjo ūkininkauti. Nuo 1935 m. Antanas lankė Vadžgirio pradžios mokyklą, nuo 1940 m. Raseinių gimnaziją, tačiau karo metu jai sudegus, 7 klasę lankė Eržvilko gimnazijoje. Gimnaziją (8 klasę) sidabro medaliu baigė Jurbarke. 1946 m. įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Čia jam dėstė dailininkai Vytautas Kairiūkštis, Rimtas Kalpokas, Leonardas Kazokas, Jonas Šileika, Antanas Žmuidzinavičius ir kt. 1952 m. baigė LSSR dailės institutą, monumentaliosios tapybos specialybę. [1]

Kurį laiką dirbo instituto Dailės istorijos katedros vyr. laborantu. 19531957 m. ir 19691978 m. LKP CK darbuotojas, 1974–1978 m. Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1957–1969 m. leidyklos „Mintis“ vyr. dailininkas. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Linoraižinio, cinkografijos ir kitomis technikomis sukūrė apie 100 ekslibrisų („A. G.“, 1963 m.; „A. Stravinsko“, „V. Jucio“, abu 1968 m.; „Ex musicis L. Abariaus“, 1971 m.; „O. Šimkuvienės“, 1976 m.; „P. Bražėno“, 1977 m.). Jie raiškaus lakoniško piešinio, būdingi juodų ir baltų plotų kontrastai, šrifto ir vaizduojamų elementų organiškas ryšys, tiksli, originali savininko charakteristika.

Nutapė peizažų, natiurmortų, apipavidalino 123 knygas, kūrė plakatus, parašė 44 menotyrinius straipsnius, piešė atvirukus, kvietimus, emblemas ir kt. Publikavo straipsnius menotyros tematika leidiniuose „Tiesa“, „Literatūra ir menas“, „Pergalė“, „Naujos knygos“, „Techninis biuletenis“. Nuo 1952 m. dalyvavo parodose; 1967 m. Vilniuje surengta individuali ekslibrisų paroda. 1980 m. Vilniuje surengta pomirtinė jo kūrybos paroda. [2][3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Knyga ir dailininkas / Antanas Gedminas, Rimtautas Gibavičius. – Vilnius: Vaga, 1966. – 158 p.: iliustr.
  • Lietuvos plakatas: albumas / Antanas Gedminas, Juozas Galkus. – Vilnius, 1971. – 175 p.: iliustr.
  • Antanas Kučas: monografija. – Vilnius: Vaga, 1971. – 108 p.: iliustr.
  • Juozas Galkus: albumas (teksto autorius). – Vilnius: Vaga, 1974. – 25 p.: iliustr.
  • Jonas Kuzminskis. Ekslibrisai (straipsnis), 1976 m.
  • Antanas Kučas. Ekslibrisai (straipsnis), 1978 m.
  • Eduardas Jurėnas. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai (teksto autorius). – Vilnius: Vaga, 1979. – 5 p.
  • Ekslibrisai / Antanas Gedminas (sud. Vincas Kisarauskas). – Vilnius: Vaga, 1981. – 110 p.: iliustr.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1977 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.alioraseiniai.lt/antanas-gedminas/
  2. Antanas Gedminas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 588 psl.
  3. Regina Urbonienė. Antanas Gedminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 480 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Antanas Gedminas: straipsniai, atsiminimai / Ona Gedminienė. – Vilnius: Vaga, 1984. – 451 p.