Eduardas Jurėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eduardas Jurėnas
Gimė: 1923 m. gegužės 6 d.
Plundakai, Kupiškio valsčius
Mirė: 1993 m. liepos 16 d. (70 metų)
Vilnius
Tėvas: Juozas Jurėnas
Motina: Emilija Jurėnienė
Sutuoktinis(-ė): Vilija Jurėnienė
Vaikai:

Raminta Jurėnaitė

Veikla: dailininkas grafikas
Partija: 1951 m. SSKP
Alma mater: 1949 m. Vilniaus dailės institutas

Eduardas Jurėnas (1923 m. gegužės 6 d. Plundakuose, Kupiškio valsčius – 1993 m. liepos 16 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas grafikas, knygų iliustratorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kupiškio gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, po metų persikėlė į Vilniaus dailės akademiją. Karas nutraukė studijas. 1945 m. išlaikė egzaminus į Vilniaus dailės instituto trečiąjį kursą. 1949 m. baigęs institutą, 1949–1987 m. jame dėstė, nuo 1966 m. docentas. 19501960 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos vyr. dailininkas. [1][2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė estampų ciklų („Rankos“ 1968 m., V. Borcherto raštų motyvais, 1972 m.), apipavidalino ir iliustravo Antano Vienuolio (1953 m.), Žemaitės (1956 m.), Antono Čechovo (1960 m.) serijinius raštus, Balio Sruogos atsiminimų knygą „Dievų miškas“, Juozo Paukštelio romaną „Kaimynai“ (abu 1959 m.), Vytauto Petkevičiaus romaną „Apie duoną, meilę ir šautuvą“ (1967 m.), Petro Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“ (1976 m.), A. Vienuolio apsakymą „Paskenduolė“ (1982 m.).

Daugiausia kūrė medžio raižinio, linoraižinio, oforto ir akvatintos technika. Kūriniuose vyrauja politizuota socialinė kritika, būdingas energingas štrichas, apibendrintas piešinys. Sukūrė apie 100 portretų (Kompozitorius Jonas Švedas, 1950 m.; Maironis, 1956 m.), portretų ciklų („Kėdainių chemijos kombinato žmonės“, 1963 m.), estampų (ciklai „Jie kovojo už Tarybų valdžią“, 1967 m.; „Pergalė“, 1975 m.; „Sakmė apie Tarybų šalį“, 1977 m.). Jo portretams būdinga stambaus plano kompozicija, konstruktyvus piešinys, suplokštintas vaizdas, apibendrinta formų modeliuotė. Nuo 1950 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos surengtos 1966 m., 1973 m., 1983 m. Vilniuje, 1973 m. Kaune, 1993 m., 2003 m. Kupiškio etnografijos muziejuje. [3][4]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1973 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eduardas Jurėnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 155 psl.
  2. Menininkas, įamžinęs kupiškėnus grafikos lakštuose, 2013−02−09
  3. Eduardas Jurėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. http://menas.lnb.lt/eduardas_jurenas.htm

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Eduardas Jurėnas: grafikos paroda: katalogas. – Vilnius, 1973. – 64 p.: iliustr.
  • Eduardas Jurėnas / Antanas Gedminas. – Vilnius: Vaga, 1979. – 5 p.: iliustr.