Antanas Dambrauskas (1896)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Antanas Dambrauskas (lenk. Antoni Dąbrowski, 1896 m. gegužės 8 d. Kovališkiai prie Kauno1947 m. balandžio 16 d. Kaunas) – SJ, Lietuvos kunigas, teologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1918 m. jėzuitas, Jėzuitų misijų Vakarų Ukrainoje ir Vakarų Baltarusijoje vienas organizatorių. Iki 1925 m. teologiją ir filosofiją studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, Novi Sonče, Krokuvoje ir Romoje, Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1923 m. įšventintas kunigu.

1925-1931 m. Albertino (Slanimo apskritis) jėzuitų misijos dvasios tėvas ir noviciato magistras, neounitų parapijos administratorius, 1931-1933 m. Popiežiškosios Rytų seminarijos Dubne (Voluinė) rektorius, 1933-1938 m. Rytų misijų superioras, 1938-1940 m. Albertino misijos rektorius. Antrojo pasaulinio karo metais kunigavo Šiauliuose, Pagryžuvio jėzuitų noviciato rektorius. Nuo 1944 m. dėstė teologiją ir filosofiją Kauno kunigų seminarijoje.

1927-1934 m. lotynų, lenkų ir rusų kalbomis paskelbė studijų apie misijų jėzuitų veiklą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Dambrauskas (1896). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 438 psl.