Alvito šv. Onos bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. Onos bažnyčia.
54°38′17″š. pl. 22°55′33″r. ilg. / 54.6380°š. pl. 22.9257°r. ilg.
Alvito šv. Onos bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2024 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Vilkaviškio |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Alvitas |
| Adresas | Širvintos g. 32 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 2020 m. |
| Klebonas | Audrius Kurapka (2025) |
 | |
Alvito šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Alvito kaime, tarp Virbalio ir Vilkaviškio. Kelis kartus sunaikinta ir atstatyta, paskutinį kartą sugriauta 1944 m., atstatymas inicijuotas 2005 m., statybos pradėtos 2009 m., pašventinta 2020 m. liepos 26 d.[1] Iki bažnyčios atstatymo pamaldos vykdavusios netoliese esančiame Gauronskių mauzoliejuje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąją medinę bažnyčią apie 1615 m. pastatė Paširvinčio seniūnė Ona Radvilienė. Bažnyčiai dovanotas Boblaukio kaimas (15 valakų) ir dar 6 valakų užežeris. Be to, visi Paširvinčio dvaro valdiniai nuo kiekvieno valako privalėjo kasmet klebonui mokėti po 6 grašius. Dėl Alvito parapijos XVII a. ginčijosi Vilniaus ir Žemaičių vyskupai. 1674 m. minima didelė gerai išlaikoma bažnyčia. Prie jos buvo kunigo Adomo Starkevičiaus pristatyta koplyčia. 1680 m. įsteigta altarija.
Klebono Adomo Dilevskio rūpesčiu 1804 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, ją 1824 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1819 m. minimas Alvito dekanatas Seinų vyskupijoje.[2] Bažnyčią XIX a. pabaigoje suremontavo Šūklių dvaro savininkas Stanislovas Gauronskis.
1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Vladislovas Tautkevičius) 1909 m. įsteigė biblioteką-skaityklą. Per I pasaulinį karą bažnyčia apgriauta, sunaikinta klebonija, ūkiniai pastatai. Pamaldos 1925 m. pradžioje perkeltos į Gauronskių koplyčią. Kunigas Petras Maslauskas 1921–1924 m. atstatė bažnyčią, kitus pastatus atstatė kunigas Andrius Povilaitis. 1921 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.[3]
1944 m. bažnyčia susprogdinta. Ją atstojo šventoriaus kampe buvusi koplyčia – Gauronskių koplyčia-mauzoliejus, pastatytas XIX a. viduryje. Prie jos pristatytos šoninės zakristijos.
2006 m. rugsėjo 25 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, reaguodamas į 2005 m. gruodį pateiktą bendruomenės prašymą, pasirašė dekretą leisti atstatyti šv. Onos bažnyčią Alvite. 2009 m. pašventinti pamatai, tačiau dėl lėšų trūkumo statybos užtruko. 2018 m. gavus žymią verslininko Arvydo Paukščio paramą, statybos per porą metų buvo užbaigtos, pagaminti ir įrengti vokiški vargonai. Bažnyčia buvo pašventinta 2020 m. liepos 26 d. Pastato projekto autorius – architektas Vilius Urbonas.[4]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senoji bažnyčia buvo istoristinė, turėjo neogotikos, neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, bebokštė, su rūsiu. Vienanavė, altorius – nišoje. Šventoriaus tvora mūrinė.[3]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šventoriaus tvora
Vartai
Naujos bažnyčios pamatai, 2014 m. spalis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Alvito kaimo parapija po 76 metų pertraukos vėl turi bažnyčią, bernardinai.lt, 2020-07-25
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 37
- 1 2 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 506–507
- ↑ Alvite – su Arvydo Paukščio parama pastatytos bažnyčios pašventinimas, Lietuvos Rytas, 2020 07 26
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vyskupijos informacija
- Alvito šv. Onos oficiali svetainė Archyvuota kopija 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto.