Alvito šv. Onos bažnyčia

Koordinatės: 54°38′17″š. pl. 22°55′33″r. ilg. / 54.6380°š. pl. 22.9257°r. ilg. / 54.6380; 22.9257
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°38′17″š. pl. 22°55′33″r. ilg. / 54.6380°š. pl. 22.9257°r. ilg. / 54.6380; 22.9257

Alvito šv. Onos bažnyčia
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Vilkaviškio
Savivaldybė Vilkaviškio rajonas
Gyvenvietė Alvitas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta XIX a. vidurys

Alvito šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Alvito kaime, tarp Virbalio ir Vilkaviškio. Kelis kartus sunaikinta ir atstatyta, buvo istoristinė, turėjusi neogotikos, neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų. Paskutinį kartą sugriauta 1944 m., atstatymas inicijuotas 2005 m., statybos pradėtos 2009 m., konsekruota 2020 m. liepos 26 d.[1] Iki bažnyčios atstatymo pamaldos vykdavusios netoliese esančiame Gauronskių mauzoliejuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu atstatyta senoji Alvito bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią apie 1615 m. pastatė Paširvinčio seniūnė Ona Radvilienė. Bažnyčiai dovanotas Boblaukio kaimas (15 valakų) ir dar 6 valakų užežeris. Be to, visi Paširvinčio dvaro valdiniai nuo kiekvieno valako privalėjo kasmet klebonui mokėti po 6 grašius. Dėl Alvito parapijos XVII a. ginčijosi Vilniaus ir Žemaičių vyskupai.

1674 m. minima didelė gerai išlaikoma bažnyčia. Prie jos buvo kunigo Adomo Starkevičiaus pristatyta koplyčia. 1680 m. įsteigta altarija.

Klebono Adomo Dilevskio rūpesčiu 1804 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Ją 1824 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. Bažnyčią XIX a. pabaigoje suremontavo Šūklių dvaro savininkas Stanislovas Gauronskis.

1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Vladislovas Tautkevičius) 1909 m. įsteigė biblioteką - skaityklą.

Bažnyčia per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, sunaikinta klebonija, ūkiniai pastatai. Pamaldos 1925 m. pradžioje perkeltos į Gauronskių koplyčią. Kunigas Petras Maslauskas 19211924 m. atstatė bažnyčią. Kitus pastatus – kunigas Andrius Povilaitis. 1921 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.

1944 m. bažnyčia susprogdinta. Ją atstojo šventoriaus kampe buvusi koplyčia – Gauronskių mauzoliejus, pastatytas XIX a. viduryje. Prie jos pristatytos šoninės zakristijos.

2006 m. rugsėjo 25 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, reaguodamas į praėjusių metų gruodį pateiktą bendruomenės prašymą, pasirašė dekretą leisti atstatyti šv. Onos bažnyčią Alvite. 2009 m. pašventinti pamatai, tačiau dėl lėšų trūkumo statybos užtruko. 2018 m. gavus ženklią verslininko Arvydo Paukščio paramą, statybos per porą metų buvo užbaigtos, pagaminti ir įrengti vokiški vargonai. Bažnyčia buvo pašventinta 2020 m. liepos 26 d. Pastato projekto autorius – architektas Vilius Urbonas.[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos, neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, bebokštė, su rūsiu. Vienanavė, altorius – nišoje. Šventoriaus tvora mūrinė.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]