Algirdas Meškauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Algirdas Meškauskas (1960 m. birželio 21 d. Vidsodis, Kelmės rajonas – 2015 m. gruodžio 6 d., Vilnius) – diktorius, ryšių su visuomene specialistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė tarnautojų šeimoje. 1975 m. baigęs Vidsodžio aštuonmetę mokyklą, įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą, kurį baigė 1979 m., įgijo dailininko – vykdytojo specialybę. 2000 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo žurnalistikos specialybę. Viešųjų ryšių srityje stažavosi radijuje „Amerikos balsas” Vašingtone (JAV), vadybos srityje – Oslo komunoje (Norvegija), žmogaus teisių srityje – Latvijos universitete Rygoje, lygių galimybių srityje – Vašingtone ir Niujorke. 2003 m. buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Varšuvos biuro ekspertas Azerbaidžane. Jungtinių Tautų vystymo programos Baltarusijoje kvietimu 2003 m. buvo konsultantas Minske (Baltarusija) vykusiuose renginiuose, skirtuose žmogaus teisėms aptarti.

1979 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, sugrįžęs dirbo dailininku Palangoje. 1983 m. nugalėjo konkurse televizijos diktoriaus pareigoms užimti ir dirbo šį darbą iki tragiškų 1991 m. sausio įvykių. Po 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įrengus televizijos studiją, vienas pirmųjų ėmė vesti informacines laidas, rengė laidas apie savanorius, o 1991 m gegužės 11 d. tapo Krašto apsaugos departamento informacinės gynybos skyriaus viršininku. Vėliau buvo LR krašto apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus viršininkas ir ministerijos atstovas spaudai.

Kartu su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, o vėliau vyresniojo leitenanto laipsnis, išduotas tarnybinis ginklas, vėliau jis apdovanotas „Sausio 13–osios atminimo“ ir „Kariuomenės kūrėjo – savanorio“ medaliais. Taip pat yra pagerbtas II laipsnio medaliuUž nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

1993 m. baigęs Suomijos įmonės „Oy Telefakta“ reklamos organizavimo kursus, kurį laiką dirbo šios firmos reklamos organizavimo vadovu. Nuo 1997 m. LR valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovas spaudai, Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas, nuo 1998 m. rugsėjo mėn. LR vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai, nuo 1999 m. liepos pradėjo dirbti Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas, nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2006 m. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, nuo 2006 m. vasario iki gegužės mėn. AB „Lietuvos paštas“ Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas, nuo 2006 m. birželio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS) Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas.

Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas, yra buvęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio narys.

Dalyvavo įvairiose konferencijose ir skaitė pranešimus žmogaus teisių, lygių galimybių, smurto buityje, prekybos žmonėmis, žurnalistinės etikos klausimais. Organizavo seminarus „Tėvystės mokymas“ ir „Vyro vaidmuo šeimoje“.

Surinko ir išleido Lietuvių poetų eilėraščių rinkinį „Tėvui, nors tiek“ (2008 m.), o 2010 m. išleido ir savo eilėraščių knygą „Laikas meilėje sutampa“.

Vedęs. Žmona Kristina. Sūnūs Agnis Algirdas (2004 m.) ir (iš pirmos santuokos) Mindaugas Ignas (1999 m.)[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]