Alfonsas Sklėrius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Alfonsas Sklėrius-Šklėrys (1890 m. birželio 17 d. Kunigiškiuose, dab. Kurklių seniūnija, Anykščių raj. – 1943 m. Lama, TSRS) – Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, artilerijos pulkininkas, dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai valstiečiai Ciprijonas Sklėrius ir Barbora Girgždytė-Sklėrienė, šeimoje augino 14 vaikų. Broliai dailininkas tapytojas Kajetonas Sklėrius (18761932), mokslininkas inžinierius melioratorius Povilas Sklėrius (18981979), sesuo Emilija Sklėriūtė-Nakienė.

1912 m. baigė Liepojos (Latvija) komercinę mokyklą. 19121914 m. Maskvoje (Rusija) studijavo žemės tvarkymo ir matavimo institute. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, 19141915 m. Maskvoje baigė Michailo karo artilerijos mokyklą. Pirmajame pasauliniame kare kovojo kaip Rusijos imperijos kariuomenės artilerijos karininkas.

1918 m. grįžo į Lietuvą, besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo artilerijos daliniuose. Nuo 1920 m. 7-osios baterijos vadas, kartu su Penktuoju pėstininkų pulku dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Pasižymėjo kovose su bermontininkais ties Radviliškiu ir Šiauliais, laimėjo mūšį ties Beržininkais prie Joniškio.

Pasibaigus kovoms gyveno Kaune, tarnavo ten dislokuotuose daliniuose. 19271929 m. lankė Kauno meno mokyklą. Suruošė keletą savo tapybos parodų Kaune, Kėdainiuose, Panevėžyje, dalyvavo fotoparodose.

19291935 m. Antrojo artilerijos pulko vado padėjėjas Kėdainiuose, leitenantas. 19351940 m. artilerijos pulko vadas Panevėžyje, pulkininkas. Nuo 1935 m. vadovavo ir Panevėžio skautams – vyčiams. Išrado fiktyvaus šaudymo aparatą, už kurį gavo vyriausybės piniginę premiją.

TSRS okupavus Lietuvą, 19401941 m. Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 184-osios šaulių divizijos 617-ojo haubicų pulko vadas. 1941 m. birželio 10 d. su kitais Lietuvos karininkais išsiųstas į Rusiją, o birželio 28 d. Maskvoje areštuotas ir ištremtas į Sibirą, Lamos lagerį Užpoliarėje, netoli Norilsko. Mirė 1943 m. birželio viduryje Lamos lageryje nuo bado ir šalčio. Buvo palaidotas lagerio kapinėse tarp 42 ten mirusių Baltijos šalių karininkų. Apie 1990 m. tose kapinėse „Tremtinio“ klubo ir Lietuvos atsargos karininkų sąjungos iniciatyva pastatytas koplytstulpis, o jo palaikai atgabenti į Lietuvą ir palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse šalia brolio dailininko K. Sklėriaus.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Anykštėnų biografijų žinynas