Akmenės rajono savivaldybės taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Akmenės rajono savivaldybės tarybaAkmenės rajono savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.

Tarybą sudaro 25 tarybos nariai. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1511 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Akmenės dvaras, tuo metu priklausęs Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Šalia dvaro pradėjo formuotis Akmenės gyvenvietė. 1531 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė teisę statyti Akmenės miestelį ir rengti jame turgus. XVII a. Akmenė tapo valsčiaus centru. 1705 m. dešiniajame Ventos upės krante vyko švedų ir lietuvių kautynės, Akmenės gyvenvietė sudeginta. 1736 m. po karų ir maro epidemijų Akmenėje buvo likę vos 16 nuolatinių gyventojų.

1871 m. netoli Akmenės nutiestas ŠiauliųMažeikių geležinkelis. Tai paskatino miestelio plėtrą ir 1897 m. Akmenėje jau buvo apie 1,5 tūkst. gyventojų. 1915 m. Vokietijos karinės valdžios įsakymu dabartinio rajono teritorijoje buvo įsteigta Dabikinės apskritis, kurios centras buvo Dabikinėje, Zubovo dvare. 1918 m. pabaigoje Akmenėje buvo įkurtas ir veikė revoliucinis komitetas. 1923 m. miestelyje buvo 1453 gyventojai.

1944 m. rugpjūčio 7 d. TSRS armija įžengė į rajono teritoriją ir čia susidūrė su dideliu Vokietijos tankų divizijos, kuri buvo atitraukta nuo Rygos, pasipriešinimu ir patyrė nemažų nuostolių. Fronto ruožas per rajono teritoriją ėjo daugiau kaip 2 mėnesius. Vykstant mūšiams labai nukentėjo Kruopiai, Papilė, Latvijos pasienyje buvęs valsčiaus centras Vegeriai. 19401950 m. tremtyje atsidūrė apie 1000 rajono gyventojų, didelė dalis jų ten žuvo. Akmenės rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d.

1945 m. liepos 27 d. LTSR Vyriausybė priėmė nutarimą Karpėnų kaime pastatyti cemento gamyklą. 1947 m. pastatytas pirmasis gyvenamasis namas. 1947 m. už 1,3 km nuo būsimos Akmenės cemento gamyklos paskirta 30 ha aikštelė cemento gamyklos darbininkų gyvenvietės (būsimojo Naujosios Akmenės miesto) statybai. 1950 m. Naujojoje Akmenėje buvo 600 gyventojų. 1952 m. sausio 31 d. Karpėnų darbininkų gyvenvietė pavadinta miesto tipo gyvenviete – Naująja Akmene. Tuo pat metu jai suteiktos miesto teisės. 1965 m. į Naująją Akmenę perkeltas atkurto Akmenės rajono centras.

1998 m. balandžio 9 d. Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento aprobavo Naujosios Akmenės miesto herbo etaloną (dailininkas Arvydas Každailis). 1998 m. gruodžio 16 d. Akmenės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, pagal kurį Akmenės rajono savivaldybės herbu ir vėliava tapo Savivaldybės centro – Naujosios Akmenės miesto – herbas ir vėliava.

Merai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės tarybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]