Ariogalos valsčius

Koordinatės: 55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg. / 55.26; 23.47
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Airiogalos valsčius)

55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg. / 55.26; 23.47

Ariogalos valsčius
Laikotarpis: XIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Ariogala
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija XVI a. vidurys
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Kauno apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kėdainių apskritis (1944–1948)
Vilkijos apskritis (1948–1950)

Ariogalos valsčius (rus. Эйрагольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ariogala.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1253 m. pusę Ariogalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[2] 1528 m. valsčiuje buvo 632 valstiečių tarnybos ir 90 bajorų kiemų, 1567 m. – atitinkamai, 1250 ir 118. 1667 m. valsčiuje buvo 227 bajorų dūmai. Caro laikais valsčius atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[3] Sovietų okupacijos metais valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, buvo spausdinamas laikraštis „Laisvės varpas“. 1948 m. rinktinės štabas ir spaustuvė buvo sunaikinti.[4] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4961 325 kiemai [5] 7 seniūnijos 83
1923 m.[6] 141 6375 1348
1932 m. 179 7000 14 seniūnijų [7]
1949-01-01
(išsamiau)
143 10 apylinkių [8]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[10] Apylinkė, 1949 m.[11]
Algimantai Algimantų seniūnija -
Ariogala Ariogalos seniūnija Ariogalos apylinkė
Daujotai Daujotų seniūnija Daujotų apylinkė
Draustinė Draustinės seniūnija -
Gėluva - Gėluvos apylinkė
Grajauskai Grajauskų seniūnija Grajauskų apylinkė
Kasiulkai Kasiulkų seniūnija -
Lenčiai Lenčių seniūnija Lenčių apylinkė
Pagausantys Pagausančių seniūnija Pagausančio apylinkė
Pakarklys Pakarklių seniūnija Pakarklio apylinkė
Paliepiai Paliepių seniūnija Paliepių apylinkė
Plembergas Plembergo seniūnija -
Šliužiai Šliužių seniūnija Šliužių apylinkė
Uždubysys Uždubysių seniūnija Uždubysio apylinkė
Žąsinai Žąsinų seniūnija -
Iš viso: 14 seniūnijų 10 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus kaimai:[12]

  • Aukštalaukis
  • Boževalė
  • Būdai
  • Daujotai
  • Daujotėliai
  • Grajauskai
  • Karalgiris
  • Kasiulkai (Papūtava)
  • Kasiulkaimiukai
  • Kilupiai
  • Kunigiškiai
  • Lenčiai
  • Negirva
  • Negirva II
  • Noliečiai
  • Padargupiai
  • Pagausantys I
  • Pagynėvys
  • Pajakališkiai
  • Paliepiukai I
  • Paliepiukai II
  • Pašilaupiai
  • Pustapolis
  • Pigainiai
  • Prastapolis (Tuopolis)
  • Putriai
  • Rainiškiai
  • Šilai
  • Šliužiai
  • Taurupys
  • Žąsinai

1933 m. valsčiuje minimos gyvenvietės:[13]

  • Ariogala, miestas
  • Aukštalaukis
  • Boževolė
  • Būda
  • Daujotai
  • Daujotėliai
  • Grajauskai
  • Kasiulkai
  • Kasiulkaimiukai
  • Kilupiai
  • Kunigiškės
  • Lenčiai
  • Negirva
  • Negirva II
  • Noliečiai
  • Padargupis
  • Pagausantis I
  • Pageneviai
  • Pajakališkės
  • Paliepiai, bažnytkaimis
  • Paliepiukai I
  • Paliepiukai II
  • Pašilaupis
  • Pavietava (Karalgiriai)
  • Pigainiai
  • Pustapolis (Tuopuolis)
  • Putriai
  • Rainčiškės
  • Šilai
  • Šliužiai
  • Taurupis
  • Žąsinai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1819 Daujotai Antanas Juška, kunigas ir tautosakininkas 1880
1897 Rajinciškiai Pranas Eimutis, karys 1919
1904 Paliepiai Antanas Gulbinas, gydytojas 1993
1911 Padargupiai Bronius Minelga, gydytojas 1969
1939 Ginaičiai Jonas Mačiukevičius, rašytojas 2021
1946 Plembergas Jonas Bitvinskas, karininkas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
  2. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  3. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  4. „Ariogalos miesto seniūnija“. ariogala.lt. 2010-01-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
  5. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
  10. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589 psl.
  11. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
  12. Mažoji Ariogalos enciklopedija
  13. Ariogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 1046 psl.