Juozas Dailidė (1859)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Juozas Dailidė (1859 m. spalio 10 d. Barandų kaime, Sintautų valsčius, Šakių apskritis – 1909 m. rugsėjo 12 d. Sudarge, Šakių apskritis) – Romos katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1883 m. 1883–1889 m. vikaravo Liudvinavo Šv. Liudviko bažnyčioje, vėliau Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje (iki 1894 m.), Slavikų Šv. Onos bažnyčia (iki 1899 m.). Platino draudžiamą katalikišką lietuvišką spaudą. 1909 m. paskirtas klebonu į Sudargą. Čia atstatė griūvančią Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, su parapijiečių pagalba pastatė naują kleboniją. Senojoje liko gyventi prieš jį klebonavęs knygnešys Martynas Sederevičius. 1907 m. Sudarge įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, biblioteką – skaityklą. Šelpė pinigais klieriką Pranciškų Būčį – būsimą vyskupą. Katalikiškos spaudos bendradarbis. Palaidotas Sudargo kapinėse.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kartu su kunigu P. Martišiumi išvertė:
- F. Coselio „Išpažintį“ (1906)
- F. Coselio. Yra Dievas“ (1907)