Abezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Abezė
Абезь

Abezė
66°31′20″ š. pl. 61°45′40″ r. ilg. / 66.52222°š. pl. 61.76111°r. ilg. / 66.52222; 61.76111 (Abezė)Koordinatės: 66°31′20″ š. pl. 61°45′40″ r. ilg. / 66.52222°š. pl. 61.76111°r. ilg. / 66.52222; 61.76111 (Abezė)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Respublika Komijos Respublika Komija
Rajonas Intos rajonas
Gyventojų (2000) 783

Abezė (rus. Абезь) – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Komijos šiaurėje, Pečioros intako Usos dešiniajame krante, Intos rajonas. 783 gyventojai (2000 m.)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurta 1942 m. Nuo 1939 m. tose vietose veikė koncentracijos stovyklos (1932–1959), įkurtos geležinkeliui Kotlasas – Vorkuta tiesti. Nutiesus geležinkelį, Abezėje buvo laikomi kaliniai, netinkami sunkiam fiziniam darbui kituose lageriuose. Veikė 7 punktai, juose vienu metu buvo 30-100 tūkst. įvairių tautybių kalinių, tarp jų daug mokslininkų, įvairių sričių specialistų. Kaliniai dirbo trofėjinių mašinų remonto, stalių dirbtuvėse, Statybinių medžiagų gamykloje.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19441957 m. kalėjo ir politinių kalinių iš Lietuvos, tarp jų profesorius Levas Karsavinas, Antanas Žvironas, vyskupai Teofilius Matulionis, Pranciškus Ramanauskas, generolai Jonas Juodišius, Vincas Žilys, kunigai Alfonsas Svarinskas, A. M. Dobrovolskis. 19551956 m. ligoninėje ir I punkte veikė lietuvių kalinių chorai (vadovai kun. T. Budraitis ir S. Gudaitis).

1989 m. ir 1990 m. į Abezę buvo nuvykusios Vilniaus tremtinių bendrijos ekspedicijos. Abezės kapinėse 1990 m. pastatytas paminklas 1944–1956 m. žuvusiems Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėAbezė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 32 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]