AVS-36
| AVS-36 | |
|---|---|
| |
| Tipas | automatinis šautuvas |
| Konstruktorius | Sergejus Simonovas |
| Šalis |  Sovietų Sąjunga
|
| Sukurtas | 1936 m. |
| Gamintas | 1936-1938 m. pagaminta 65800 vnt. |
| Naudotas | 1936-1945 (TSRS) |
| Kalibras, mm | 7,62 |
| Šovinys, mm | 7,62×54 mm R |
| Šaudymo sparta, n/min. | 800[1] |
| Svoris, kg | 3,8 |
| Ilgis, mm | 1230 |
| Vamzdžio ilgis, mm | 612 |
| Pradinis greitis, m/s | 840 |
| Taikymo tolis, m | 1500 |
| Dėtuvė | trumpas ragelis (15 šov.) |
AVS-36 (rus. АВС-36), 7,62 mm Simonovo sistemos 1936 m. pavyzdžio automatinis šautuvas (rus. 7,62-мм автоматическая винтовка системы Симонова образца 1936 года) – tarybinis automatinis šautuvas, sukurtas ginklininko Sergejaus Simonovo. Tai pirmasis tarybinis automatinis šautuvas, priimtas į ginkluotę. Buvo pagaminta 65800 vienetų.[2]
AVS-36 pradžioje kurtas kaip savitaisis šautuvas, bet tobulinant buvo pridėtas automatinio šaudymo režimas kaip papildomas ekstra atvejams.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konstruktorius Sergejus Simonovas nukreiptų dujų varomą savitaisį šautuvą ėmė kurti 1930 m. Pirmas prototipas buvo pagamintas 1931 m. 1934 m. buvo pagaminta bandomoji serija šių patobulintų šautuvų. Kitais metais vyko konkursas tarp Simonovo sukonstruoto šautuvo ir Fiodoro Tokarevo šautuvo. Simonovo šautuvas laimėjo ir buvo priimtas į ginkluotę kaip AVS-36.
Pirmą kartą viešai AVS-36 šautuvą pamatė 1938 m. Spalio revoliucijos parade Maskvoje.
Vėliau išryškėjo kai kurie šautuvo trūkumai. 1938 m. šautuvą nustojo gaminti. Įvyko naujas konkursas, kuriam Simonovas ir Tokarevas pateikė savo patobulintus šautuvus. Simonovo šautuvas buvo lengvesnis ir turėjo mažiau dalių, tačiau nutarė, kad Tokarevo šautuvas yra patvaresnis. Nugalėtoju buvo paskelbtas Tokarevo šautuvas, kuris buvo priimtas ginkluotėn kaip SVT-38.
S. Simonovas vėliau sukonstravo prieštankinį šautuvą PTRS-41 ir SKS karabiną.
AVS-36 pirmą kartą kovinėje situacijoje buvo panaudoti Chalchyn Golo konflikte, vėliau – Žiemos kare. Sudarė nekokį įspūdį. Dali problemų kėlė netinkama priežiūra. Pvz., neretai šautuvai į mūšio lauką papuolė nevalyti nuo sandėliavimo tepalo, todėl didesniame šaltyje užšaldavo mechanizmas. Ta pati priežastis kėlė bėdų ir suomių naudotiems SVT-38 bei LS-26.
Suomijos kariuomenė buvo užgrobusi kelis šimtus šių šautuvų, ir šis šautuvas buvo priimtas jų ginkluotėn. Vėliau Suomija gavo daug trofėjinių SVT-38, tad AVS-36 beveik nustojo naudoti.
TSRS AVS-36 irgi buvo nustota naudoti, nors Antrojo pasaulinio karo metu jie vėl buvo naudojami.
Šiuo metu AVS-36 yra retas kolekcinis ginklas. Daugelis išlikusių vienetų yra Suomijoje.
Šaudymo režimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]AVS-36 automatiką varo nukreipiamos parako dujos. Šautuvas gali šaudyti pavieniais šūviais savitaisiame režime ir serijomis. Šaudymo režimų perjungiklis dešinėje uokso pusėje. Pagrindinis šaudymo režimas – pavieniais šūviais. Trumpomis serijomis leista šaudyti tik trūkstant rankinių kulkosvaidžių, o ištisinėmis serijomis – tik kraštutiniu atveju, atremiant nelauktas priešo atakas, kai nuotolis iki jo ne didesnis už 150 m. Buvo draudžiama ištisinėmis serijomis iššaudyti daugiau kaip 4-5 dėtuves, kad vamzdis neperkaistų, taip pat kad mažiau dėvėtųsi tiek vamzdis, tiek šaudymo mechanizmas. Pagal instrukcijas AVS-36 šaudymo režimo perjungiklis turėjo būti rakinamas specialiu raktu, kurį turėdavo skyriaus vadas. Vadas esant reikalui galėdavo leisti kai kuriems kareiviams šaudyti serijomis.
Neaišku, ar ši taisyklė buvo naudojama. Beje, Vietnamo karo metais JAV armijos karininkai nuo automatinių šautuvų M14 irgi nuimdavo ugnies perjungiklį, kad šautuvo neitų perjungti į automatinį režimą. Šaudant serijomis be atramos M14 šautuvas sunkiai suvaldomas (kaip ir AVS-36).
Šaudyti automatiniame režime buvo rekomenduojama gulint, buožę įrėmus į petį. Lygiai taip pat šaudoma rankiniu kulkosvaidžiu.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dujų nukreipimo mazgas su trumpa dujų stūmoklio eiga yra po šautuvo vamzdžiu. Vamzdis užrakinamas vertikaliu pleištu, kuris juda uokso išdrožose. Pleišto judėjimo linija apie 5° nukrypusi nuo vertikalės, kad spyną būtų lengviau atrakinta ranka. Pleištas, stumiamas spyruoklės (pertaisant ranka) ar specialios spynos rėmo nuožulnos (šaudant) įlįsdavo į spynos išdrožas ir užrakina. Vamzdis atrakinamas kai speciali mova, sujungta su dujiniu stūmokliu, išstumia pleištą žemyn. Kadangi rakinantis pleištas yra tarp drūtgalio ir dėtuvės, šovinio kelias iš dėtuvės į lizdą gana ilgas ir status, dėl to šoviniai gana dažnai užstrigdavo.
Uoksas ilgas, gana sudėtingos konstrukcijos. AVS-36 spyna taip pat sudėtinga, jos viduje skiltuvas ir kovinė spyruoklė, kai kurios nuleidimo mechanizmo dalys.
Šoviniai tiekiami iš nuimamų lenktų dėtuvių, kuriose telpa 15 šovinių. Dėtuvė lenkta, nes 7,62×54 mm R šoviniai turi atbrailą. Dėtuves galima užtaisyti tiek atskirai, tiek įstatytas šautuve. Antruoju atveju šovinius įstumia iš standartinių Mosino šautuvo apkabų.
Šautuvo vamzdis su masyviu laibgalio stabdžiu ir peilinio durtuvo tvirtinimo vieta. Ankstyvųjų variantų šautuvuose durklas galėjo būti tvirtinamas ir statmenai žemyn. Taip jis turėjo veikti kaip kojelių pakaitalas. Tačiau 1937 m. išleistas AVS-36 aprašas kategoriškai draudė tai daryti, o šaudyti gulint nuo atramos liepė atremiant šautuvą į suvyniotą milinę ar velėninę pakylą. Durtuvas būdavo nešiojamas makštyje prie kareivio diržo.
Atviras taikiklis buvo sužymėtas kas 100 m iki 1500 m.
Kai kurie AVS-36 šautuvai turėjo prie gembės tvirtinamą optinį taikiklį. Jie buvo naudojami kaip snaiperiniai. Kadangi iššautos tūtelės išmetamos aukštyn ir pirmyn, todėl optinio taikiklio gembė buvo tvirtinama prie uokso kairios pusės.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]AVS-36 buvo sudėtingas gaminti ir nepakankamai patikimas masiškai naudoti kariuomenėje. Jis yra sudėtingos konstrukcijos, turėjo daug sudėtingų detalių, kurių gamybai reikėjo aukštos kvalifikacijos, daug darbo ir išteklių.
Konstrukcija leido surinkti šautuvą be rakinančiojo pleišto ir net iššauti. Bet po tokio šūvio suyra uoksas, o šaulys sužalojamas atgal išlekiančios spynos.[3] Prastas pasirodė ir užrakinimas pleištu. Nuleidžiamojo mechanizmo veiksnumas irgi pasirodė esąs prastas.[4]
AVS-36 žinomas kaip vienas pirmųjų masiškai gamintų ir koviniuose veiksmuose naudotų automatinių šautuvų.
Trofėjinius šautuvas gana plačiai naudojo Suomijos kareiviai ir gana neblogai juos vertino.
Naudotojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šautuvus iki 1945 m. naudojo Raudonoji Armija.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ АВС-36
- ↑ А. И. Благовестов. То, из чего стреляют в СНГ: Справочник стрелкового оружия. / под общ. ред. А. Е. Тараса. Минск, «Харвест», 2000. стр.306-309
- ↑ Автоматическая винтовка системы Симонова обр. 1936 г. (АВС-36) Archyvuota kopija 2011-04-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Маркевич В. Е. «Ручное огнестрельное оружие»
