Ribonukleino rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
RNR (kairėje) ir DNR (dešinėje) palyginimas.

Ribonukleino rūgštis (RNR) – tai biopolimeras, sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų. Jos yra kiekvienoje gyvoje ląstelėje, virusuose. Padeda realizuoti ląstelės genetinę informaciją, užkoduotą DNR azotinių bazių sekoje.[1]

Cheminė sandara ir palyginimas su DNR[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į RNR sudėtį įeina

RNR, priešingai nei DNR, paprastai yra viengrandė, tačiau susiformuojant erdvinei struktūrai neretai susidaro trumpi dvigrandžiai fragmentai.

RNR tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

RNR pasaulio hipotezė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad pirmųjų gyvybės formų genetinė medžiaga buvo RNR (o ne DNR). Ji taip pat atlikdavo biocheminių reakcijų katalizines funkcijas, kurių dabar absoliučią daugumą atlieka baltymai (fermentai).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.