Uracilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Uracilas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Pirimidin-2,4(1H,3H)-dionas
CAS numeris 66-22-8
RTECS numeris YQ8650000
Cheminė formulė C4H4N2O2
Molinė masė 112,08676 g/mol
SMILES O=C1NC=CC(=O)N1
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda kietasis kūnas
Lydymosi t° 335 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

1
1
0
 
Žybsnio t° nedegus
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai Timinas
Giminingos grupės

Uracilas – viena iš keturių į RNR sudėtį įeinančių heterociklinių bazių.[1] Jis su adeninu sudaro dvi vandenilines jungtis. Uracilas kartu su fermentu N – glikozilaze (Ung) naudojamas PGR, norint apsisaugoti nuo pašalinės DNR priemaišų.

Atsitiktinės deamininimo reakcijos metu ši bazė gali susidaryti iš citozino. Tuo aiškinama, kodėl uracilą DNR pakeičia timinas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.