Aštriašnipis eršketas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Acipenser oxyrinchus
Baltijos aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus)
Baltijos aštriašnipis eršketas
(Acipenser oxyrinchus oxyrinchus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Eršketžuvės
(Wikispecies-logo.svg Acipenseriformes)
Šeima: Eršketinės
(Wikispecies-logo.svg Acipenseridae)
Gentis: Eršketai
(Wikispecies-logo.svg Acipenser)
Rūšis: Aštriašnipis eršketas
(Wikispecies-logo.svg Acipenser oxyrinchus)
Binomas
Acipenser oxyrinchus
Mitchill, 1815

Aštriašnipis eršketas (lot. Acipenser oxyrinchus) – eršketžuvių (Acipenseriformes) būrio, eršketinių (Acipenseridae) šeimos jūrų ir gėlavandenė žuvis.

Aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus) porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra du porūšiai:

  • Baltijos arba Atlantinis aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus). Gyvena prie Šiaurės Amerikos žemyno rytinių pakrančių Atlanto vandenyne, Šv. Lauryno įlankoje ir gretimose upėse - nuo Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio rytinės dalies, iki Floridos valstijos šiaurės rytų dalies. Maždaug apie 1200 metais, dalis Baltijos aštriašnipių eršketų populiacijos gyvenančios ties rytų Kanados pakrantėmis ir gretimose upėse, per Atlantą migravo į šiaurinės ir vidurio Europos vandenis, įskaitant Baltijos jūra ir į ją įtekančias upes, kur gyveno maždaug iki 1955 metų - kol žmonės jį beveik išnaikino[1]. XXI a. pradžioje, dalyje Baltijos jūros regiono šalių, įskaitant ir Lietuvą, pradėti reintrodukuoti. Skaityti daugiau čia.
  • Meksikos įlankos aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus desotoi). Paplitęs Meksikos įlankoje ir į ją įtekančiose Šiaurės Amerikos žemyno upėse.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelė žuvis. Didžiausias žinomas kūno ilgis iki 403 cm (patinėlių), 430 cm (patelių). Svoris iki 370 kg, nors įprastai suaugusios šios žuvys mažesnės. Migruojantys, subrendę patinai sveria apie 30-45 kg, patelės apie 50-110 kg.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinėliai lytiškai subręsta sulaukę 12-14 metų. Patelės lytiškai subręsta vėliau už patinėlius, maždaug 14-17 metų, o neršia kartą į 3-4 metus. Žinomas seniausias aštriašnipis eršketas buvo 60 metų.

Gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena jūroje netoli kranto, negiliuose vandenyse ir į jūrą įtekančiose didesnėse upėse.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiausiai ėda vėžiagyvius, kirmėlėmis ir moliuskais. Gėluose vandenyse gaudo žieduotasias kirmėles, vandens vabzdžius, nariuotakojus, jūroje - lygiakojus, žoniplaukas. Suaugę ėda ir detritą.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ncbi.nlm.nih.gov / Tracing the first steps of American sturgeon pioneers in Europe | Arne Ludwig, Ursula Arndt, Sebastian Lippold, Norbert Benecke, Lutz Debus, Timothy L King, aan Shuichi Matsumura. BMC Evol Biol. 2008; 8: 221. Published online 2008 Jul 29. doi: 10.1186/1471-2148-8-221

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]