Ašūra
| Ašūra عَاشُورَاء | |
 Tawarij eisena per Ašūrą Karbaloje | |
| Tipas | Islamo šventė |
|---|---|
| Reikšmė | Šiizme: gedima dėl Chuseino ibn Ali, pranašo Mahometo anūko ir trečiojo šiitų imamo, mirties Sunizme: švenčiamas Mozės Raudonosios jūros perskyrimas ir izraelitų išgelbėjimas |
| Šventės akcentai | Šiizme: vyksta eitynės, ritualizuoti vaidinimai, vaizduojantys šį įvykį Sunizme: pasninkaujama |
| Data | Mucharamo 10 d. |
| Dažnumas | Kasmetinė |
Ašūra (arab. عَاشُورَاء = ʿĀshūrāʾ) – islamo šventė. Minima dešimtąją mucharamo, pirmojo islamo kalendoriaus mėnesio, dieną.[1] Musulmonai sunitai prisimena, kad šią dieną pranašas Mozė, perskyręs Raudonosios jūros vandenis, išvadavo izraelitus iš Egipto vergovės. Ašūros dieną Nojus išlipo iš arkos, Dievas atleido Adomui, o Juozapas paleistas iš kalėjimo. Sunitai pasninkauja ir švenčia: vyksta karnavalai, deginami laužai, gaminami ypatingi patiekalai.
Kita vertus, musulmonams šiitams Ašūra – gedulo diena, per kurią minima Chuseino ibn Ali, pranašo Mahometo anūko ir trečiojo šiitų imamo, mirtis.[1] Chuseinas, atsisakęs prisiekti ištikimybę Omejadų kalifui Jazidui I, 680 m. (pagal islamo kalendorių – 61 m.) su 72 bendražygiais žuvo mūšyje prie Karbalos.[1] Šiitai gedulą dėl Chuseino laiko protestu prieš priespaudą, kova už Dievą ir priemone užsitikrinti Chuseino užtarimą pomirtiniame gyvenime. Šiitai Ašūros dieną rengia gedulo susibūrimus, eitynes, ritualizuotus vaidinimus, vaizduojančius šį įvykį.[1] Tokiose ceremonijose gedintys šiitai muša sau į krūtinę, kad pasidalintų Chuseino skausmu.
Pirmą kartą oficialus Ašūros minėjimas įvyko 963 m.[1]
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žodis ašūra aramėjų kalba reiškia „dešimt“.[2] Dar gali būti kilęs iš sirų kalbos žodžių asiroya arba asora.[3] Žodžio ašūra šaknis yra hebrajiškas žodis 'āsōr.[4] Arabų kalba Ašūra reiškia dešimtąją mucharamo, pirmojo islamo kalendoriaus mėnesio, dieną. Mucharamo mėnesį kovos buvo uždraustos dar prieš islamo atsiradimą.[3][5]
Sunizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasninko Ašūros dieną tikriausiai laikėsi žydai.[4] Pranašas Mahometas 622 m. persikėlė į Mediną ir ten sutiko pasninkaujančius žydus.[6] Paklausti, kodėl pasninkauja šią dieną, žydai atsakė:
Tai ypatinga diena. Alachas išgelbėjo Mozę ir jo tautą nuo faraono ir jo žmonių. Pranašas Mozė pasninkaudavo iš dėkingumo, tad mes irgi pasninkaujame.[6]
Mahometas ėmė pasninkauti per Ašūrą ir liepė žmonėms daryti tą patį.[7] Nors ir liko pasirenkamas, pablogėjus santykiams su Medinos žydais, pasninkas per Ašūrą nebebuvo religinė pareiga.[4] Tai dažnai siejama su Korano 2:183–5 eilutėmis, kuriose ramadanas nurodomas kaip pasninko mėnuo.[2] Taip pat atrodo neįtikėtina, kad Ašūra iš pradžių sutapo su mucharamo mėn. dešimtąja diena.[4][7] Vietoj to, Ašūra tikriausiai buvo pastebėta dešimtąją tišrei, pirmojo žydų kalendoriaus mėnesio, dieną – Jom Kipurą (hebr. יוֹם כִּפּוּר = Yōm Kippūr – ‘Permaldavimo diena’).[7][8] Ašūros susiejimas su mucharamo mėn. dešimtąja diena įvyko vėliau, kai žydų ir musulmonų kalendoriai išsiskyrė.[4][7] Savo ruožtu kalendoriai ėmė skirtis Mahometui uždraudus žydiško tipo kalendoriaus koregavimus, susijusius su Korano 4:37 eilute.[7][9][5]
Panaši Ašūros kilmės istorija atsispindi ir sunitų padavimuose.[2] Esama padavimų, kurie apibūdina pasninką per Ašūrą kaip ikiislamišką kuraišitų praktiką, kurioje, būdamas Mekoje, dalyvavo ir Mahometas.[2] Kai kurios ankstyvieji sunitų padavimai, daugelis laikomi nepatikimi,[10] galbūt sugalvoti Omejadų,[11] susieja Ašūrą su įvairiais palankiais įvykiais: šią dieną Mozė perskyrė Raudonąją jūrą,[9][10] Nojus išlipo iš arkos,[10] Dievas atleido Adomui, Juozapas paleistas iš kalėjimo, gimė Jėzus, Abraomas ir Adomas, Mahometui pradėtas apreikšti Koranas,[2] o Jona buvo išlaisvintas iš jį prarijusios žuvies.[12]
Šiizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karbalos mūšis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiizme Ašūra mini Chuseino ibn Ali, Mahometo anūko ir trečiojo šiitų imamo, mirtį.[13] Chuseinas, keletą dienų buvęs apsuptas ir netekęs geriamojo vandens iš netoliese esančios Eufrato upės, kartu su 72 bendražygiais žuvo 680 m. spalio 10 d. (pagal islamo kalendorių – 61 m. mucharamo 10 d.) Karbalos mūšyje prieš Omejadų kalifo Jazido I kariuomenę. Po mūšio Chuseino stovyklos moterys ir vaikai buvo paimti į nelaisvę ir nužygiavo į Sirijos sostinę Damaską. Mūšis įvyko po nesėkmingų derybų ir Chuseino atsisakymo prisiekti ištikimybę Jazidui I, kurį musulmonų istorikai dažnai vaizduoja kaip bedievį ir amoralų.[14][15][16] Kova vyko Karbalos dykumoje, pakeliui į netoliese esančią Kufą, kurios gyventojai pakvietė Chuseiną vesti juos prieš Jazidą I.[17]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Ašūra“. www
.vle .lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-27. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre|website= - ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Reid 2011.
- ↑ 3,0 3,1 Fakhr-Rohani 2014, p. 228.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Wensinck & Marçais 2012.
- ↑ 5,0 5,1 Plessner 2012.
- ↑ 6,0 6,1 „Kas yra Ašūra?“. www
.islamasvisiems .lt. Islamas visiems. Nuoroda tikrinta 2023-08-27. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre|website= - ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 Peters 1994, p. 204.
- ↑ Ayoub 2005, p. 549.
- ↑ 9,0 9,1 Newman.
- ↑ 10,0 10,1 10,2 Katz 2007, p. 149.
- ↑ Crow 2016.
- ↑ Gordon Melton 2010, p. 210.
- ↑ Aghaie 2013.
- ↑ Momen 1985, p. 28.
- ↑ Pinault 2000, p. 70.
- ↑ Aghaie 2007, p. 117.
- ↑ Madelung 2004.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Reid, M.H. (2011). „'Āshūrā' (Sunnism)“. In Fleet, K.; Krämer, G.; Matringe, D.; Nawas, J.; Stewart, D.J. (eds.). Encyclopaedia of Islam (Third leid.). ISBN 9789004203532.
- Fakhr-Rohani, M.R. (2014). „Ashura“. In Morrow, J.A. (red.). Islamic Images and Ideas: Essays on Sacred Symbolism. McFarland & Company. pp. 228Šablonas:Ndash250. ISBN 9780786458486.
- Wensinck, A.J.; Marçais, Ph. (2012). „'Ās̲h̲ūrā'“. In Bearman, P.; Bianquis, Th.; Bosworth, C.E.; van Donzel, E.; Heinrichs, W.P. (eds.). Encyclopaedia of Islam (Second leid.). ISBN 9789004161214.
- Plessner, M. (2012). „al-Muḥarram“. In Bearman, P.; Bianquis, Th.; Bosworth, C.E.; van Donzel, E.; Heinrichs, W.P. (eds.). Encyclopaedia of Islam (Second leid.). ISBN 9789004161214.
- Peters, F.E. (1994). Muhammad and the Origins of Islam. State University of New York Press. ISBN 0791418758.
- Ayoub, M.M. (2005). „'Āshūrā'“. In Jones, L. (red.). Encyclopedia of Religion. 1 (Second leid.). MacMillan Reference USA. pp. 549Šablonas:Ndash550. ISBN 0028657349.
- Newman, A.J. „'Āshūrā'“. Encyclopedia Britannica.
- Katz, M.H. (2007). The Birth of the Prophet Muḥammad: Devotional piety in Sunni Islam. Routledge. ISBN 9780203962145.
- Crow, D.K. (2016). „The Death of al-Ḥusayn b. 'Alī and Early Shī'ī Views of the Imamate“. In Kohlberg, E. (red.). Shi'ism. Taylor & Francis. ISBN 9781351900287.
- Gordon Melton, J. (2010). „Ashura“. In Gordon Melton, J.; Baumann, M. (eds.). Religions of the World: A Comprehensive Encyclopedia of Beliefs and Practices (Second leid.). ABC-CLIO. pp. 210Šablonas:Ndash212. ISBN 9781598842043.
- Aghaie, K.S. (2013). „'Āshūrā' (Shī'ism)“. In Fleet, K.; Krämer, G.; Matringe, D.; Nawas, J.; Stewart, D.J. (eds.). Encyclopaedia of Islam (Third leid.). ISBN 9789004252684.
- Momen, M. (1985). An Introduction to Shi'i Islam. Yale University Press. ISBN 9780300035315.
- Pinault, D. (2000). „Zaynab bin 'Ali and the Place of the Women of the Households of the First Imāms in Shī'ite Devotional Literature“. In Hambly, G. (red.). Women in the Medieval Islamic World: Power, Patronage, and Piety. Macmillan. ISBN 9780333800355.
- Aghaie, K.S. (2007). „The Passion of 'Ashura in Shiite Islam“. In Cornell, V.J. (red.). Voices of Islam. 2. Praeger. pp. 111Šablonas:Ndash124. ISBN 0275987345.
- Madelung, W. (2004). „Ḥosayn b. 'Ali i. Life and Significance in Shi'ism“. Encyclopaedia Iranica. XII/5. pp. 493–498.