Pranašas Jona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Jona išmetamas už borto

Pranašas Jona, pasak Biblijos, buvo Amačio iš Geto sūnus. Kartą Dievas jam liepė eiti Ninevę ir sakyti žmonėms, kad jų miestas bus sunaikintas. Bet Jona nepaklausė ir pabėgo išplaukdamas laivu. Užėjus stipriai audrai jūreiviai manydami, kad dėl to kaltas Jona, išmetė jį į jūrą. Tada Dievas pasiuntė didelę žuvį, kuri jį prarijo. Jis išbuvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis. Jona meldėsi, kad Dievas jį išgelbėtų. Tada žuvis jį išspjovė į krantą. Dievas vėl liepė Jonai eiti į Ninevę ir pasakyti žmonėms viską, ką jis anksčiau sakė. Jona taip ir padarė. Jis sakė Ninevės gyventojams, kad dar keturiasdešimt dienų ir Ninevė bus sunaikinta. Tada nineviečiai atgailavo Dievui, todėl Dievas jų nenubaudė. Jona dėl to labai supyko, nes Ninevė buvo asirų, Izraelio priešų sostinė.

Jona išvyko iš miesto ir sustojo pailsėti, nes buvo labai karšta. Toje vietoje Dievas išaugino moliūgą, kad Jonai būtų pavėsis. Jis labai džiaugėsi moliūgu. Naktį Dievas pasiuntė kirminą, kuris sugraužė moliūgo šaknis ir tas nudžiūvo. Jona gailėjo moliūgo. Tada Dievas Jonai pasakė, jog jeigu jam gaila moliūgo, tai tuo labiau reikia pasigailėti žmonių.