2006 m. Kuršių nerijos gaisras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
2006 m. Kuršių nerijos gaisras
Smiltyne after fire.jpg
Smiltynės miškas po gaisro, 2006 m. birželis
Data 2006 m. gegužės 4 d. – gegužės 9 d.
Laikas
Vieta Kuršių nerija

2006 m. Kuršių nerijos gaisras – 2006 m. gegužės 4 d. kilęs ir penkias dienas trukęs miško gaisras Kuršių nerijoje, kurio metu sudegė 235,66 ha miško tarp Smiltynės ir Alksnynės.

Gaisras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 Gegužės 4 d., apie 14 val. dienos vietiniai gyventojai pastebėjo dūmus virš miško. Spėjama, kad gaisras kilo dėl žmogaus veiklos, židinys buvo už 1,5 km nuo kelio  167  SmiltynėNida . Vietinių teigimu, toje vietoje buvo žvejų takas. Degė kalninių ir paprastųjų pušų miškai, sproginėjo užsilikę Antrojo pasaulinio karo sprogmenys. Gaisrą gesino Neringos, aplinkinių rajonų ir Kaliningrado srities ugniagesiai, naudota 19 autocisternų, 2 siurblinės stotys. Pasitelkta beveik 200 karių, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, laivas „Šakiai“. Dar vienas sraigtasparnis buvo atsiųstas iš Latvijos. Suskaičiuota, kad iš viso gesinime dalyvavo 1464 žmonės.[1]

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Likvidavus gaisrą ugniagesiai gaisravietėje dirbo dar dvi savaites iki kol prasidėjo lietus. Organizuotos tvarkymo ir pušų sodinimo talkos kuriose dalyvavo begalės talkininkų, organizuotos įmonių darbuotojų talkos, mokiniai, studentai, visuomenininkai ir armija. 2013 m. įvairių medžių sodinukais buvo apsodinta virš 50 ha ploto. Gaisro vietoje įrengta apžvalgos aikštelė, takai. Gaisro prevencijai visame plote įrengta keletas kilometrų priešgaisrinių mineralizuotų linijų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Miškininkystės skyriaus vedėja Jurgita Mikšytė teigė, jog gaisras pademonstravo kalninių pušų trūkumą – pamatyta, kad iki tol itin naudingais laikyti medžiai labai greitai dega.[1]

Gaisrų prevencijai Neringos miškuose buvo parengtas miškotvarkos projektas, pagal kurį turėjo būti iškirsti priešgaisriniai proskėbiai (tarpai technikai pravažiuoti) ir priešgaisriniai barjerai, jie skirti lengvesniam gaisrų lokalizavimui, įrengti vandens paėmimo iš Kuršių marių punktai. Tačiau projektas buvo įgyvendintas tik iš dalies ir 2014 m. gaisrams pasikartojus gaisrinėms teko vandenį vežti iš už 7 km nuo gaisravietės buvusios Juodkrantės[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]