1914 m. rugpjūčio 21 d. Saulės užtemimas
1914 m. rugpjūčio 21 d. Saulės užtemimas – visiškas Saulės užtemimas, kuris tą dieną buvo stebimas Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Astronominis įvykis prasidėjo 11:25 PL (Pasauliniu laiku) pačioje Kanados šiaurėje, vėliau Saulė užtemo Grenlandijoje, o 12:15 PL pasiekė Norvegiją. Tada 170 km pločio šešėlis per Skandinaviją pasiekė Rusijos imperiją, kur dabartinės Baltarusijos teritorijoje prie Naručio ežero 54°28′0″ š. pl. 27°4′0″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 27.06667°r. ilg. taške 12:34:09 PL pasiekė savo didžiausią magnitudę – 1.0328 (uždengtos Saulės skritulio skersmens dalies ir viso skersmens santykis). Visiškas Saulės užtemimas šioje vietovėje tęsėsi 2 minutes ir 15 sekundžių. Vėliau užtemimas per Ukrainą 13:00 PL atslinko į Krymą, tada per Osmanų imperiją (dabar Turkija, Sirija bei Irakas) ir per Persiją (šiandien Iranas) 13:43 PL pasiekė Britų Indijos (dabar Indija) pakrantę, kur ir baigėsi.
Techniniai duomenys: Saros 124 (49 iš 73); Gama 0,7654.
Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis užtemimas buvo stebimas po kelių prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo dienų. Gumbinėje (šiandien Gusevas), kur Rusijos ir Vokietijos imperijų kariuomenės išvakarėse buvo susikovusios Gumbinės mūšio metu, Saulės diskas buvo užtemęs net 96 %, bet pasaulinio karo eigai (kaip buvo per 585 m. pr. Kristų įvykusiose Kautynėse prie Halio upės, kai Medijos ir Lydijos kariuomenės dėl užtemimo nusprendė mūšį nutraukti ir susitaikyti), įtakos tai nepadarė.
Anykščių krašto Ažuožeriuose Saulė pilnai buvo aptemusi apie 2 min. ir užtemimas kaimiečiams paliko didelį įspūdį. Žinomas lietuvių rašytojas Antanas Vienuolis šį įvykį aprašė savo apsakyme „Astronomas Šmukštaras“.[1]
