Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°06′53″š. pl. 22°15′37″r. ilg. / 55.114842°š. pl. 22.260163°r. ilg. / 55.114842; 22.260163

Christian cross.svg
Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia
1.Žukų bažnyčia.JPG
Tikėjimo srovė liuteronai
Savivaldybė Pagėgių savivaldybė
Gyvenvietė Žukai
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1907 m.

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia – veikianti evangelikų liuteronų bažnyčia Žukuose, Pagėgių savivaldybėje, už 7 km į rytus nuo Vilkyškių, prie kelio  4515  VališkiaiAušgiriaiŽukai . Pamaldos vyksta restauruojamoje bažnyčioje.

Parapija Žukuose atsikūrė 1992 m. Nuo 1997 m. bažnyčios su klebonija pastatų ansamblis yra kultūros paveldo objektas [1] (unikalus kodas 2292). Šalia bažnyčios yra senosios neaptvertos, bet tvarkomos liuteronų kapinės, kuriose dauguma antkapių sunykę.

Bažnyčios interjeras, 2017 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Evangelikų liuteronų parapija ėmė kurtis 1845 m. nupirkus 27,5 ha žemės sklypą įkurdinti kunigui, įrengti laikiniems maldos namams. Pamaldas čia laikyti imta tik nuo 1869 m. Atvykdavo kunigas iš Viešvilės. Iki 1900 m. Žukai buvo Viešvilės parapijos filija. Melstasi mokykloje. 1905 m. nuo Viešvilės parapijos atskirti 22 kiemai, įkurta savarankiška Žukų parapija. Bažnyčia Žukuose buvo pastatyta 1904 m. (H. Kurschatas nurodo vėlesnę jų statybos datą – 1907 m.).

Nedidelei parapijai vadovavo daugiausiai lietuviškos kilmės kunigai, čia buvo bažnytinis choras, salė konfirmantams mokyti. Nuo bendruomenės įsteigimo iki 1944 m. dirbo šie dvasininkai:

1905 m. Žukų bendruomenei priklausė 1 800 žmonių, iš jų lietu­vininkų 1 000, 1921 – 1 500, 1926 – 2 316, 1936 m. – 2 250. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Žukų bažnyčioje atnaujintos pamaldos. Jas laikė sakytojas A. Neimanas, retkarčiais atvykdavo J. Kalvanas, kiti kunigai.

1947 m. bažnyčia uždaryta. Sovietmečiu vietos valdžia maldos namus nusavino, įrengė čia tarybinio ūkio sandėlį, klebonijoje įkurdino NKVD valsčiaus poskyrį, vėliau – ūkio kontorą. Bažnyčioje sunyko interjero detalės, vidaus erdvė suskaidyta į kelis aukštus. Altoriaus kryžių su Nukryžiuotuoju parapijiečiams pavyko išgelbėti, perdavus Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčiai.

1992 m. atgimusiai parapijai grąžintas klebonijos pastatas, o 1998 m. oficialiai sugrąžinta ir bažnyčia, kuri pradėta restauruoti. 2007 m. vyko Žukų bažnyčios šimtmečio minėjimo pamaldos. 2015 m. buvo tęsiamas bažnyčios remontas.

Žukuose bei kituose aplinkiniuose kaimuose gyvena dar bent 80 evangelikų liuteronų tikėjimo žmonių.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčą projektavo Ragainėje gyvenęs architektas Tamošaitis. Sumūryta iš patvarių plytų, išdegintų Lumpėnų ir Palumpių plytinėse. Vakarinėje pusėje turi „buką“ bokštą, priekinėje jo plokštumoje buvo suprojektuotas centrinis įėjimas. Vidinė erdvė padalyta į dvi navas, lubos lygios, dažytos. Altorių iš trijų pusių supo kūrai, galiniame buvo sumontuoti vargonai. Altorių puošė žvakių sietynas, čia buvo krucifiksas ir užrašas: „Gebt unserem Gott allein die Ehre“ („Garbink vien tik savo Viešpatį“). Tiek sakykla, tiek altorius buvo aptraukti brangiu raudonu pliušu. Laidotuvių metu juos apdengdavo juodomis juostomis-staltiesėmis. Parapijiečiai didžiavosi savo bažnyčios varpais – jų skambesys buvo girdimas gerus 8 kilometrus.

Iki šių dienų buvo likęs sovietmečiu įrengtas medinis bažnyčios vidaus perdengimas, tarnavęs sandėlio reikmėms. Jis laikėsi ant autentiškų balkonų kolonų. Vykdant atstatymo darbus, jis buvo pašalintas, atkurta bažnyčios vientisa erdvė.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-12-05. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka