Žukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žukai
ŽukųEvLiutBažnyčia.JPG
Evangelikų liuteronų bažnyčia Žukuose, 2012 m.

Žukai
Koordinatės 55°06′50″š. pl. 22°15′40″r. ilg. / 55.114°š. pl. 22.261°r. ilg. / 55.114; 22.261 (Žukai)Koordinatės: 55°06′50″š. pl. 22°15′40″r. ilg. / 55.114°š. pl. 22.261°r. ilg. / 55.114; 22.261 (Žukai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Pagėgių savivaldybės vėliava Pagėgių savivaldybė
Seniūnija Vilkyškių seniūnija
Gyventojų skaičius 257 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽukaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žukaĩ
Kilmininkas: Žukų̃
Naudininkas: Žukáms
Galininkas: Žukùs
Įnagininkas: Žukaĩs
Vietininkas: Žukuosè

Žukai – kaimas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 8 km į rytus nuo Vilkyškių, prie Giluvės upės, 1,5 km į šiaurę nuo plento Šilutė-Jurbarkas, prie kelio į Tauragę. Seniūnaitijos centras. Veikia Žukų pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1952 m.), paštas (LT-99020), stovi Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia. Rytinis kaimo pakraštys yra riba tarp Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybės.

Kaimo reginys nuo kelio  4515  VališkiaiAušgiriaiŽukai 
Daugiabučiai
Kryžius

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas pažymėtas 1665 m. braižytame Ragainės apskrities žemėlapyje kaip maža salelė girioje. Žukuose 1736 m. ūkius turėjo Kristupas Šilevardis, Abrys Šusteraitis, Liudkus ir Brožis Žukai (vok. Szuks). Iš pastarosios kaime vyravusios pavardės ir kilo jo pavadinimas (vok. Szugken). XVIII a. Žukai buvo eilinis Viešvilės parapijos kaimas, tačiau per XIX šimtmetį pastebimai ūgtelėjo. Jau valsčiaus centru vadinamoje gyvenvietėje 1905 m. surašyti 237 žmonės, iš jų 41 lietuvis. Žukų valsčiuje tada priskaičiuota 1318 gyventojų, iš jų 433 gimtoji kalba lietuvių. 1905 07 25 įsteigtas paštas „prie karčiamininko pono Hesse“.

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1907 09 27, tačiau parapija kurti pradėta daug anksčiau. Dar 1845 m. nupirktas 27,5 ha žemės plotas būsimam kunigui įkurdinti, ieškota tinkamos vietos laikiniems maldos namams įrengti. Tačiau pamaldas čia laikyti imta tik nuo 1869 m. Į jas nustatytą dieną žukiškius kviesdavo atvykęs Viešvilės kunigas, melstasi mokykloje. 1897 m. pabaigoje laikraštyje „Nauja lietuviška ceitunga“ rašoma dėl bažnyčios reikalingumo Žukuose. 1900 m. atkėlus kunigą Johaną Lozereitą (Ločeraitį?), 1900 balandžio 1 d. nuo Viešvilės parapijos atskirti 22 kiemai, įkurta savarankiška Žukų parapija. 1903 m. pastatyta klebonija. 1907 m. Žukų evangelikų liuteronų bendruomenėje užrašyta 2300 žmonių, iš jų 1000 lietuvininkų, 1912 m. – 2250, 1921 m. – 1500, 1926 m. – 2316, 1936 m. – 2250. 1947 m. bažnyčia uždaryta, vietos valdžia joje įrengė tarybinio ūkio sandėlį.

Šalia bažnyčios yra senosios neaptvertos, bet tvarkomos liuteronų kapinės, kuriose dauguma antkapių sunykę. Prie pat Tauragėn vedančio kelio, šalia naujojo mokyklos pastato, yra senosios mokyklos raudonų plytų pastatas, spėjama, kad pastatytas tuoj po 1833 m., kai tik buvo įsteigta pati mokykla. Tikriausiai jame 1866-1870 m. mokytojavo poetas ir publicistas Kristupas Kropaitis (1843-prieš 1911 m.), parašęs daina virtusį eilėraštį „Nemuno kelionė“. 2005 m. prie pastato sienos pritvirtinta memorialinė lenta skelbianti, kad bažnytkaimio pašonėje, nedideliame Naujienos kaime gimė, o 1877 m. Žukų liaudies mokyklą lankyti pradėjo vienas iškiliausių lietuvininkų – būsimasis Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, politikas, triskart išrinktas Prūsijos karalystės landtago deputatu, kunigas, prof. dr. Vilius Gaigalaitis (18701945 m.).[reikalingas šaltinis]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur.[2] 1965 m.[3] 1987 m.[4] 2001 m.sur.
276 200 331 333


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Žukai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 933 psl.
  3. Žukai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 721 psl.
  4. Žukai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 687 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]