Pušų riešutų aliejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pušų riešutų aliejus (taip pat pušų sėklų aliejus, kedrų riešutų aliejus) – augalinis aliejus, gaunamas iš keleto pušų rūšių valgomųjų sėklų. Aliejus, gaunamas iš labiau paplitusių europinių ir azijinių pušų veislių, daugiausia naudojamas kulinarijoje, kai tuo tarpu sibirinių pušų (augančių Rusijoje, Mongolijoje ir Kazachstane) bei korėjinių pušų (daugiausia augančių Kinijoje ir Šiaurės Korėjoje) sėklos naudojamos medicininiams tikslams dėl to, kad jose gausu pinoleno rūgšties ir antioksidantų.

Panaudojimas kulinarijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pušų riešutų aliejus turi santykinai mažą smilkimo temperatūrą, todėl nėra tinkamas naudoti kepant. Jis verčiau naudojamas įvairiems valgiams pagardinti.[1]

Rusijoje 1917 m. revoliucijos metu pušų riešutų aliejus buvo naudojamas maisto gamyboje per Didžiąją gavėnią, kuomet buvo uždrausta valgyti gyvūninius riebalus. Tuo metu 10 % Rusijos tvirtos valiutos pagrindo sudarė prekyba pušų riešutų aliejumi. Prekyba daugiausia vyko su Prancūzija, kurioje riešutų aliejus tradiciškai naudojamas maisto gamyboje.

Pagal turimas žinias, pušų riešutų aliejus puikiai padeda duoną išlaikyti šviežią ilgesniam laikui, kai gaminant nedaug jo įpilama į tešlą.[2]

Panaudojimas medicininiams tikslams[taisyti | redaguoti kodą]

Aliejus iš korėjinių ir sibirinių pušų veislių riešutų patraukė dėmesį dėl savo medicininių savybių.

Kompanijos „Lipid Nutrition“ tyrimų metu nustatyta, kad korėjinių pušų riešutų aliejuje esanti pinoleno rūgštis gali padėti pažaboti apetitą, kadangi jos išskiriamas hormonas cholecistokinas veikia kaip natūralus apetito supresantas.[3] Tyrimai parodė, kad pušų riešutų aliejus padidina apetito supresantų poveikį iki 60 % keturioms valandoms.[4]

Susidomėjimas pinoleno rūgšties savybėmis privedė prie tolimesnių tyrimų atrasti būdus, kaip padidinti šios riebalų rūgšties kiekį pušų riešutų aliejuje. Tolimesni tyrimai parodė, kad be apetito slopinimo, pušų riešutų aliejus taip pat gali sumažinti cholesterolio pernešamų mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekį, tokiu būdu suteikdamas dar daugiau naudos sveikatai.[5]

Pasak Rusijoje ir Kinijoje atliktų tyrimų, sibirinių pušų riešutų aliejus pasižymi didele laisvųjų radikalų koncentracija. Kaip žinoma, laisvieji radikalai gali padėti sumažinti oksidacinę žalą, kuri savo ruožtu gali sukelti skrandžio opą ar gastritą. Dėl šių tyrimų rezultatų, pušų riešutų aliejus abiejose šalyse dabar laikomas vaistine priemone nuo šių ligų.

Trigliceridų sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Vienos trigliceridų kiekio sibirinių pušų riešutų aliejuje analizės metu nustatyta tokia sudėtis:[6]

Riebalų rūgštis Procentinė dalis
Linolo rūgštis 49,0 % ± 2,3
Oleino rūgštis 23,8 % ± 2,1
Pinoleno rūgšties 17,1 % ± 2,0
Palmitino rūgštis 6,3 % ± 2,2
Stearino rūgštis 2,5 % ± 0,1

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Raw Foods Values and Information." Goods from the Woods. Nuoroda tikrinta 2006-09-24.
  2. FAO (1995). “Chapter 8: Seeds, Fruits and Cones”, Non-wood forest products from conifers.
  3. Miranda Hitti (2006-03-28). "Pine Nut Oil May Cut Appetite." WebMD News. Nuoroda tikrinta 2006-09-30.
  4. American Physiological Society (2006-04-04). "Pine Nut Oil Boosts Appetite Suppressors Up To 60 Percent For 4 Hours." Science Daily. Nuoroda tikrinta 2007-10-18.
  5. Lee Jin-Wo, Lee Kwang-Won, Lee Seog-Won, Kim In-Hwan and Rhee Chul. „Selective increase in pinolenic acid (all-cis-5,9,12-18:3) in Korean pine nut oil by crystallization and its effect on LDL-receptor activity“. Lipids, 39 (4), 383–7 (2004). DOI:10.1007/s11745-004-1242-2. PMID 15357026. 
  6. V. I. Deineka and L. A. Deineka. „Triglyceride Composition of Pinus sibirica Oil“. Chemistry of Natural Compounds, 39 (2), 171 (2003 m. kovas). DOI:10.1023/A:1024857729235.