Žemės bankas
Šis straipsnis apie Kauno banką. Apie Vilniaus banką skaitykite straipsnyje Vilniaus žemės bankas.
 Buvę Žemės banko rūmai, dabar KTU Centriniai rūmai (2017) | |
| Forma | valstybinis |
|---|---|
| Pramonė | Bankininkystė |
| Įkurta | 1924 m. liepos 21 d. |
| Padaliniai | Kaunas, Klaipėda |
Žemės bankas – tarpukariu Lietuvoje veikęs bankas, teikęs paskolas žemės ūkiui.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Banko, užsiimančio Lietuvos žemės ūkio ir naujakurių kreditavimu, įsteigimas pradėtas planuoti dar 1916 m. Lietuvių inteligentų grupė išvyko į JAV rinkti aukas Žemės bankui įsteigti. Iki 1919 m. surinkta 100000 JAV dolerių suma, tačiau dėl infliacijos ji nuvertėjo ir pinigų banko steigimui nebeužteko.
1924 m. balandžio 15 d. buvo priimtas Žemės banko įstatymas. Pagal šį įstatymą bankas buvo akcinis, nustatytas 5 mln. litų akcinis kapitalas (vėliau padidintas iki 50 mln. litų). Akcijos platintos laisvai, iš pradžių jų išplatinta virš 5000, kurių 99 % gavo Žemės ūkio ministerija, tad Žemės banke kapitalu dominavo vyriausybė, kuri drauge su Prezidentu priimdavo svarbiausius banko sprendimus. Steigiamasis Žemės banko akcininkų susirinkimas įvyko birželio 23 d., bankas pradėjo savo veiklą liepos 21 d. Per visą banko egzistavimo laiką jo pagrindinį kapitalą – 50 mln. litų – sudarė 50000 nevardinių akcijų, kiekviena jų 1000 litų vertės.
1930 m. Žemės banko įstatyme padaryti pakeitimai, banką pavertę ilgalaikio kreditavimo banku. Iki tol paskolas ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir naujakuriams teikęs bankas nuo 1930 m. kreditavo ir miestų namų statybas, žemės ūkiu paremtą pramonę ir prekybą, savivaldybes. Pakeitimais taip pat sugriežtintos kreditų išdavimo sąlygos.
Du trečdalius teiktų paskolų sudarė žemės ūkio paskolos, 10 % – paskolos naujakuriams. Pirmenybė teikta naujakurių bei nukentėjusių nuo gaisrų ar naminių gyvulių ligų paraiškoms. Naujakuriams kreditai teikti lengvatinėmis sąlygomis. Nukentėję nuo stichinių nelaimių buvo atleidžiami nuo delspinigių mokėjimo. Per visą banko veiklos laikotarpį paskolos suteiktos beveik 30000 ūkininkų ir naujakurių. Didžiosios depresijos metais sumažėjo skolinimo tempas, sugriežtintos kreditų išdavimo sąlygos, tačiau skolinimo tempas vėl išaugo 1938 m.[1]
Valdytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valdytojas | Nuo | Iki |
|---|---|---|
| Petras Karvelis | 1924 m. | 1925 m. rugsėjo 25 d. |
| Kazys Radušis | 1925 m. rugsėjo 25 d. | 1926 m. |
| Vytautas Račkauskas | 1926 m. | 1927 m. |
| Kazys Radušis | 1927 m. | 1940 m. |
Žemės banko rūmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemės banko rūmuose Kaune, K. Donelaičio g. 73 šiuo metu įsikūrę KTU centriniai rūmai.[2]. Pastatas nuo 1992 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.[3] Suprojektuotas 1933 m., pastatytas 1935 m.; autoriai: architektas Karolis Reisonas, inžinierius Pranas Markūnas, skulptorius Bernardas Bučas. Rūmų rytų korpuso I ir IV aukšte iki II pasaulinio karo buvo įsikūrusi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Pokario metais pastatas perduotas Kauno universitetui, nuo 1951 m. priklausė Politechnikos institutui.
Pastatas pusiau atviro tūrio, „U“ raidės formos plano. Jį sudaro pagrindinis šiaurės korpusas ir šoniniai rytų ir vakarų korpusai, sudarantys vidaus kiemą, 4 aukštų su mansarda, pusrūsiu ir rūsiu po vakarų korpusu. Pastatas santūrios architektūros, jame atsisakyta daugelio istorizmo bruožų, su Kauno modernizmui artimais architektūros elementais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Žemės bankas“. Pinigų muziejus. Suarchyvuotas originalas 2019-12-24. Nuoroda tikrinta 2019-12-24.
- ↑ Architektūros objektai. Žemės bankas Kaune Archyvuota kopija 2020-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Objekto Nr. 1126 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.