Žaliakalnio žydų kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žaliakalnio žydų kapinės
Žydų kapinės. Žaliakalnis.JPG
Prie kapinių vartų

Žaliakalnio žydų kapinės
Koordinatės
54°54′28″š. pl. 23°56′43″r. ilg. / 54.907758°š. pl. 23.945401°r. ilg. / 54.907758; 23.945401Koordinatės: 54°54′28″š. pl. 23°56′43″r. ilg. / 54.907758°š. pl. 23.945401°r. ilg. / 54.907758; 23.945401
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Žaliakalnio seniūnija
Plotas 8,1 ha
Naudotas nuo 1861 m.

Žaliakalnio žydų kapinės – nebeveikiančios senosios žydų kapinės Radvilėnų plente Žaliakalnyje, Kaune. Kapinės išsidėsčiusios kvartale tarp Radvilėnų pl., B. Sruogos g., J. Mateikos g. ir J. Basanavičiaus al. Jų užimamas plotas – 8,1 ha. Šalia, be daugiabučių gyvenamųjų namų, yra Šv. Antano bažnyčia, Jono Žemaičio-Vytauto pagrindinė mokykla. Tvarkomos ir prižiūrimos Kauno miesto savivaldybės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės 2012 m.

Žaliakalnio kapinių atsiradimą 1861 m. paskatino dažni upių potvyniai, kuomet XIX a. kelis kartus dėl jų nepavyko nuplukdyti mirusių žydų į Vilijampolės žydų kapines, buvusias už miesto ribos. Sovietmečiu kapinės buvo paliktos likimo valiai: buvo vagiami akmeniniai paminklai, griaunami mauzoliejai, vartomi antkapiai, pilamos šiukšlės. 1998 m. buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 11394).

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šachno Abramsono antkapinio paminklo fragmentas

Kapinės aptvertos daugiausia betonine tvora, dalis – atnaujinta metaline, sujungta betoniniais stulpeliais. Pagrindiniame įėjime, įrengtame iš pietvakarių pusės, įtaisyti metaliniai vartai. Prieš pagrindinį įėjimą stovi naujas rausvo granito paminklas su viršuje iškalta Dovydo žvaigžde ir dvikalbiu įrašu. Yra daug įvairių formų ir spalvos antkapinių paminklų: juodo, rausvo granito, granitinių plokščių, betoninių, raudono mūro. Yra daug kapaviečių vien tik su betoniniais antkapiais, be paminklų. Kai kuriuos kapus puošia išlikusios ornamentuotos metalinės tvorelės ir jų fragmentai. Nuo sovietmečio kapinės patvarkomos tik progomis, teritorijoje gyvena žmonės, driekiasi savavališki pėsčiųjų keliukai. Toks vaizdas – kelių dešimtmečių neveiklumo rezultatas.

2007 m. spalio mėn. Kaune viešint grupei rabinų iš Izraelio bei JAV, kilo rimtas skandalas.[1] Apsilankę kapinėse rabinai buvo sukrėsti, išvydę vandalų suskaldytus bei išvartytus, dažais išteptus paminklus. Žiniasklaidai paskelbus šokiruotų rabinų nuomonę, sujudo Kauno vadovai: atsiprašė vietinės žydų bendruomenės dėl niokojamų kapų, kreipėsi į policiją dėl patruliavimo kapinių prieigose, komunalininkus dėl teritorijos sutvarkymo. Kreipimesi į Vyriausybę meras Andrius Kupčinskas yra teigęs: „Senosios Žaliakalnio žydų kapinės buvo pripažintos valstybės saugomomis viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešai pagarbai. Nuo kapinių uždarymo praėjus dešimtims metų, daugelis paminklų yra paveikti atmosferos bei vandalų, išvirtę ir sudužę. Tačiau pirmiausia kapinėse reikėtų atlikti kompleksinį želdinių sutvarkymą“.[2]

Be pačių kapinių, atskirais kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tais paskelbti dai­ni­nin­ko Da­nie­liaus Dols­kio ir dai­li­nin­ko mo­der­nis­to Jo­kū­bo Me­senb­liu­mo ant­ka­pi­niai paminklai.[3] Kauno žydų bendruomenės nariai iš asmeninių lėšų pagal arch. Živilės Mačionienės projektą restauravo tik žymaus dainininko Danieliaus Dolskio kapą.[4] Prieš kelerius metus buvo užsakytas jų kompleksinio tvarkymo projektas, tačiau nerealizuotas. Projekto siūlymas surinkti išlikusius paminklus ir iš jų pastatyti vieną monumentą, išsaugant visą kapinių teritoriją, susilaukė ir šalininkų, ir skeptikų.

Kapinėse palaidoti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žydo savanorio kapas (viduryje)

Kapinėse yra išlikę dalis palaidotų žydų savanorių paminklų. Nemažai žydų kovojo Lietuvos nepriklausomybės kovose – apie žydų karių indėlį į nepriklausomybės gynimą kalbėjo dar Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Lietuvių bei Jidiš kalbomis kukliuose paminkluose iškalti Gedimino stulpai, savanorių vardai bei pavardės, žūties datos, nurodyti kariniai daliniai, kuriuose jie tarnavo. Išlikę užrašai liudija, kad čia laidoti 19191921 m. metais žuvę savanoriai. Sutvarkytas apleistas kapinių plotas, kuriame palaidota 14 Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių žydų savanorių.[5]

Šiose kapinėse ga­lė­jo bū­ti už­kas­tos kan­ki­ni­mų „Lie­tū­kio“ ga­ra­že au­kos. Kad tuš­čiuo­se plo­tuo­se gali būti palaidotų žmo­nių; tai liu­di­ja so­viet­me­čiu pra­dė­tas, bet neuž­baig­tas ty­ri­mas.[6]

Be žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, kapinėse Žaliakalnyje palaidota nemažai garsių prieškario visuomenės ir kultūros veikėjų (žinomos tik kai kurios kapavietės), tarp kurių:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]