Danielius Dolskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paminklas D. Dolskiui Kaune

Danielius Dolskis (1890 m. balandžio 13 d., Vilniuje – 1931 m. gruodžio 3 d., Kaune) – XX a. pradžios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Dolskio kapas Žaliakalnio kapinėse Kaune

Gimė 1890 m. Vilniuje, žydų komersantų šeimoje.[1] Iki 1917 m. revoliucijos Rusijoje dainavo įžymiame Sankt Peterburgo „Villa Rode“ restorane. Tuo metu taip pat daug koncertavo Maskvoje, Odesoje, Kijeve. Po Spalio revoliucijos persikėlė į Rygą ir dainavo su Oskaro Stroko orkestru, gastroliavo užsienyje.

Gyvendamas Berlyne, 1928 m. suvaidino princo Kurbskio tarną V. Striževskio filme „Caro adjutantas“ („Adjutant des Zaren“), į ekranus išėjusiame 1929 m. vasarį.

1926 m. rugpjūčio mėnesį koncertavo Kauno miesto sode ir Šiauliuose, „Lyros“ kino teatre. Savo atliekamoje programoje parodijuodavo garsų to meto rusų estrados artistą Aleksandrą Vertinskį.[2]

1929 m. atvyko nuolat gyventi į Kauną, dainavo „Versalio“, „Metropolio“ restoranuose, „Konrado“ kavinėje, kino teatre „Triumfas“. Taip pat gastroliuodavo kituose Lietuvos miestuose. Savo repertuarui dainininkas rinkdavosi pasaulyje madingus kūrinius ir, stebėtinai greitai išmokęs lietuvių kalbą, pats rašė jiems tekstus. Jis pirmasis užsieniniams šlageriams suteikė lietuvišką turinį, pirmasis lietuviškai kūrė šmaikščius monologus, anekdotus, parodijas. Jo dainos „Palangos jūroj“, „Kariškas vaizdelis“, „Gegužinė“, „Lietuvaitė“, „Aš myliu vasaros rugiagėlę“, „Onyte, einam su manim pašokti“, „Su armonika į Braziliją“ ir kt. populiarios iki pat šių dienų.[3]

19291931 m. Berlyno „Homocord“ ir Londono „Columbia“ formose įrašė 16 plokštelių, kurių nemaža dalis saugoma Kauno Viešosios bibliotekos muzikos skyriuje.

Po pasirodymo „Versalio“ kavinėje sušilęs išgėrė šalto alaus ir susirgo plaučių uždegimu; mirė staiga, sirgęs vos keletą dienų.[4] Palaidotas Kauno Žaliakalnio žydų kapinėse.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1993 m. D. Dolskio kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 24617).[5] Antkapinis paminklas restauruotas pagal arch. Ž. Mačionienės projektą.
  • 2007 m. lapkričio 11 d. Laisvės alėjoje, priešais „Metropolio“ restoraną už Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA lėšas atidengta skulptoriaus Romo Kvinto sukurta žmogaus ūgio skulptūra D. Dolskiui. Dainininko atminimo įamžinimo iniciatoriumi buvo aktorius ir dainininkas Vytautas Kernagis.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://kultura.lrytas.lt/-11938371671193791187-kauno-%C5%BEyd%C5%B3-bendruomen%C4%97-sutvark%C4%97-dainininko-d-dolskio-kap%C4%85-nuotraukos.htm
  2. „Patefonas.lt“ Danieliui Dolskiui – 120 [1]
  3. Tamara VainauskienėDanielius Dolskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 60-61 psl.
  4. http://www.mic.lt/lt/oldies/persons/bio/dolskis?PHPSESSID=10e11f9aef03ba02415da3bc02dcee63
  5. „Dainininko Danieliaus Dolskio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07. 
  6. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/11/21/kult_06.html Paminklas D. Dolskiui

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka