Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°52′24″ š. pl. 24°4′43.78″ r. ilg. / 54.87333°š. pl. 24.0788278°r. ilg. / 54.87333; 24.0788278

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Slienavos Svc. Mergeles Marijos Apsilankymo baznycia.jpg
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Aleksoto
Savivaldybė Kauno rajonas
Gyvenvietė Šlienava
Adresas Žalioji g. 23
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1713 m.

Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Šlienavos gyvenvietėje, 1,5 km į pietryčius nuo Kauno marių, 0,5 km į rytus nuo kelio  1902  VaišvydavaGirionysŽiegždriai , pusiaukelėje tarp Girionių ir Žiegždrių. Tradicinio gyvenamojo namo formos.

Didysis altorius anksčiau stovėjo Kauno sobore

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1709 m. Šlienavos kaimo gyventojai, tikėdamiesi Dievo apsaugos nuo maro, kaimo kapinėse pradėjo statyti koplyčią. Darbai 1713 m. buvo baigti. Koplyčia buvo paprasta, medinė, skobtinių lentų sukaltų medinėmis vinimis. 1880 m. inventoriuje nurodyta, kad koplyčia priklausė Panemunės parapijai.

19421944 m. prie koplyčios buvo pradėta statyti būsimosios bažnyčios navų dalis. Darbams vadovavo bažnyčios komiteto pirmininkas Petrokas. Statybos darbus vykdė Jurevičius ir Juozas Virbašius. Bažnyčiai rąstus suaukojo kaimų gyventojai. Buvusiai koplyčiai pailginti 1959 m. buvo panaudoti nugriautos Kampiškių bažnyčios rąstai. 1961 m. iš Kampiškių kaimo buvo atvežta varpinė ir 1970 m. pastatyta. Vėliau prie bažnyčios šonų buvo pristatytos dvi zakristijos. 1999 m. virš pagrindinių durų ant aštuonių 2 m aukščio gelžbetoninių polių pastatytas 9 m aukščio bokštas, kuriame įtaisytaa Švč. Mergelės Marijos statula.

Šlienavos bažnyčia ilgus metus buvo apleista. Jos atgimimas prasidėjo 1997 m., kai čia klebonauti pradėjo kunigas Vytautas Vaičiūnas. Jis antram gyvenimui prikėlė šventovę, išpuoselėjo aplinką.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus trijų navų. Jas skiria dvi poros stulpų. Bažnyčioje įrengti trys neįprasti altoriai. Du savito stiliaus šoninių navų altorius 1945 m. sukūrė tautodailininkas Kazimieras Škėma. Didysis altorius, primenantis pravoslaviškas ikonas, atkeltas iš Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, vadinamos Soboru.[1] Sovietinė valdžia 1962 m. buvo nusprendusi šią bažnyčią uždaryti, o pastatą paversti Dailės muziejaus filialu, todėl jos inventorių perėmė kitos bažnyčios.

1945 m. bažnyčios vidus ir išorė restauruoti dailylentėmis, grindys iš parketo (1962 m. ir 1998 m.).

Šventoriuje yra šie pastatai:

  • varpinė, kurioje įrengtos patalpos ketvirtinių ir metinių rožinio giedojimui;
  • 2000 m. pastatyti parapijos namai, kuriuose įrengtas buities muziejus, sakralinis muziejus, garažas–dirbtuvės, yra dvi salės parapijos reikmėms;
  • 2001 m. pastatyta koplytėlė, joje įrengtas altorėlis ir meniška Jėzaus Širdies statula;
  • Kryžiaus kelių koplytėlės, skirtos parapijos įkūrimo 50–mečiui paminėti.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka