Žiegždriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žiegždriai
Žiegždriai.JPG
Įvažiavimas į gyvenvietę

Žiegždriai
Koordinatės 54°53′10″š. pl. 24°05′31″r. ilg. / 54.886°š. pl. 24.092°r. ilg. / 54.886; 24.092 (Žiegždriai)Koordinatės: 54°53′10″š. pl. 24°05′31″r. ilg. / 54.886°š. pl. 24.092°r. ilg. / 54.886; 24.092 (Žiegždriai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Samylų seniūnija
Gyventojų skaičius 238 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žiegždriaĩ
Kilmininkas: Žiegždrių̃
Naudininkas: Žiegždriáms
Galininkas: Žiegždriùs
Įnagininkas: Žiegždriaĩs
Vietininkas: Žiegždriuosè

Žiegždriai – gyvenvietė Kauno rajone, į šiaurę nuo Šlienavos. Išsidėstę Kauno marių kairiajame krante. Yra psichiatrijos ligoninė.

Stūkso Žiegždrių piliakalnis, Žiegždrių liepa (gamtos paminklas, apimtis 4,3 m, aukštis 25 m, amžius 100 metų), prie marių atsiveria įspūdinga Žiegždrių atodanga (22 m aukščio), nuo kurios atsiskleidžia Nemuno slėnio šlaitų ir gamtinės aplinkos raida, yra Kalniškių konglomeratų atodanga (vienintelė Lietuvoje, kur galima pamatyti stalaktitų). Įrengtas Žiegždrių geologinis takas, kurio ilgis 1,6 km, prasideda ties senuoju Kalniškių kaimu).[2] Jis veda pro varvinių molių nuošliaužą, Žiegždrių atodangą, aštuonkamienę bei pačią storiausią kairiajame Kauno marių krante liepas, nuošliaužos performuotą šlaitą, šaltinį, sufozinius cirkus bei Kalniškių konglomeratų atodangą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1908 m. Žiegždrių I stovyklą tyrinėjo T. Daugirdas ir L. Kšivickis. [3] Iki 1959 m. Žiegždriai buvo abipus Nemuno – Žiegždriai I ant aukšto šlaito kairiajame Nemuno krante ir Žiegždriai II dešiniajame krante, kur buvusi mokykla ir kaimo kapinaitės. [4]

Užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno vandens jėgainę, Žiegždriai II užlieti, o Žiegždriai I užlieti nevisiškai – išliko pietinė kaimo dalis, iš kurios susidarė dabartiniai Žiegždriai.

1958 m. atidaryta Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, kurios vyriausiasis gydytojas buvo V. Krikščionaitis.[5]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo vardas kilęs nuo žodžio žiegždras – „žvirgždas“.[6]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[7] 1987 m.[8] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
681 1 048 291 238


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. http://www.mytrips.lt/Marsrutai/Ziegzdriu-geologinis-takas/228
  3. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 13 psl.
  4. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 15 psl.
  5. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 30 p. ISBN 9955-511-21-4.
  6. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 85 psl.
  7. Žiegždriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 910 psl.
  8. Žiegždriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 673 psl.