Kalvagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kalvagūbris – neaukšta, mažai suskaidyta gūbrio pavidalo pakiluma. Lietuvoje būdingi akumuliaciniai moreniniai kalvagūbriai, susidarę žemės paviršių sustūmus ledyno liežuviams. Būdingas plotis 0,5-1 km, ilgis – keliolika km.

Gausiausia kalvagūbrių Aukštaitijoje, Žemaitijoje, vidurio Lietuvoje ryškus Vilkijos kalvagūbris. Kiti didesni kalvagūbriai: Vilkyškių, Linkuvos, Veiverių, Šilavoto. Kalvagūbriai taip pat susidaro dėl erozijos, suirus seniau gyvavusiems kalnagūbriams. Didesni pasaulio kalvagūbriai: Donecko, Angaros, Jenisėjaus, Salairo, Timano.