Šakotoji skylėtbudė
| Polyporus umbellatus Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | |
|---|---|
 Šakotoji skylėtbudė (Polyporus umbellatus) | |
| Mokslinė klasifikacija | |
 Index Fungorum
| |
| Binomas | |
| Polyporus umbellatus (Christiaan Hendrik Persoon) Elias Magnus Fries, 1821 | |
| Sinonimas | |
|
Šakotoji skylėtbudė (Polyporus umbellatus) – kempininių (Polyporaceae) šeimos skylėtbudžių (Polyporus) genties valgomų grybų rūšis. Plačiai paplitusi rūšis, bet reta visame šiauriniame pusrutulyje.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šakotoji skylėtbudė – parazitinis grybas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį. Vaisiakūniai vienmečiai, trumpaamžiai, išauga vasarą ir rudenį. Jie būna dideli, iki 50 cm skersmens, sudaryti iš daugybės šakotų, gerai išsivysčiusių baltų kotų (kartais siekiančių šimtus vienetų). Kiekvieno jų gale yra nedidelės skėtiškos kepurėlės – 1–4 cm dydžio, kiek įdubusios, šviesiai rudos. Trama pražioje būna balta ir minkšta, vėliau sukietėja. Vaisiakūniai dirvožemyje suformuoja grybo gyvybingumą užtikrinančius skleročius – kietos grybienos rutuliškus gniužulus.
Panaši į šią skylėtbudę yra kuokštinė grifolė (Grifola frondosa), tik ji skiriasi atsišakojančiomis nuo bendro koto plokščiomis kepurėlėmis.
Šakotajai skylėtbudei tinka ąžuolo kaimynystė, įsikuria ir ant jų šaknų, kartais sutinkama ir šalia kitų medžių – juodalksnių, beržų.
Populiacija Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1992 m. šakotoji skylėtbudė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1]
Lietuvoje randama šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Žinoma 14 radaviečių.[2] Gausiau aptinkama Žagarės, Didmiškio, Daunoravos miškuose (Joniškio rajone).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 712 p. ISBN 978-9955-692-71-3
