Čigonų taboras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Buvęs Letanovski Mlyno taboras Slovakijoje

Luník IX taboras Košicėje

Čigonų taboras (iš ček. tabor – 'karinė stovykla, gyvenvietė') – kompaktiška čigonų (romų) gyvenvietė. Paprastai taborais buvo laikomos laikinos čigonų stovyklavietės, bet XX a. vid. jiems tapus sėsliais – nuolatinės čigonų gyvenvietės.

Dabar čigonų taborų gausiausia yra Vidurio ir Rytų Europoje, ypač Balkanų šalyse (Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Serbija ir kt.). Taborai yra geto tipo gyvenamosios vietos – jose gyvena vien tik čigonai. Būdinga griežta hierarchinė stratifikacija, skirtingos kilmės ir religijos čigonai tame pačiame tabore gyvena atskirai. Taborai dažniausiai įsikuria didmiesčių priemiesčiuose, nors kartais gali sudaryti atskirus kaimus ar miestelius. Daug kur nelegalios statybos, nors kai kuriuose miestuose čigonams įrengti daugiabučiai. Nuo likusios miesto dalies taborai skiriasi labai didele netvarka (lūšnynas), aukštu nusikalstamumo lygiu. Čigonų taboruose būdingos sudėtingos socialinės problemos – skurdas, bedarbystė, narkomanija.

Didžiausi taborai:

• Stolipinovas (Plovdivas, Bulgarija) – ~20 000
• Deponija (Belgradas, Serbija)
• Luník IX (Košicė, Slovakija)
• Sulukulė (Stambulas, Turkija)
• Šuto Orizari (Skopjė, Makedonija)

Lietuvoje čigonų taboras buvo Vilniuje, Kirtimuose (Vilniaus taboras).