Vilniaus taboras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°37′37″ š. pl. 25°15′58″ r. ilg. / 54.62694°š. pl. 25.26611°r. ilg. / 54.62694; 25.26611 Vilniaus (Kirtimų) taboras – čigonų (romų) taboras, įsikūręs Vilniaus pietiniame pakraštyje, Naujininkų seniūnijoje, Kirtimų mikrorajone. Tai didžiausias ir seniausias Lietuvos taboras, didžiausios čigonų koncentracijos vieta Baltijos šalyse.

Taborą sudaro trys dalys – Aukštutinis (Viršutinis) taboras, įsikūręs Čigonų gatvėje, Užusienio miško apsuptyje, Žemutinis (Apatinis) taboras, įsikūręs Meistrų gatvės gale, prie geležinkelio atšakos ir kitapus Vilniaus–Lydos geležinkelio esantis Rodūnios kelio taboras. Aukštutinis taboras susidarė apie 1956 m., priėmus sėslumo įstatymus; jame gyvena leči romai – vietiniai Lietuvos ir Lenkijos romai. Žemutiniame tabore gyvena kotliarai, apie 1947 m. atsikraustę iš Moldavijos. Greta stovi Kirtimų geležinkelio stotis, atvyksta 3 ir 4 maršrutų autobusai.

Tabore 2016 m. buvo apie 80 gyvenamųjų būstų. Seniau jų skaičius siekė apie 100. Visi jie pastatyti nelegaliai. Vienintelis legalus namas - mūrinis daugiabutis Žemutiniame tabore. 2005 m. ten buvo registruota 511 žmonių[1]. Taboras pasižymi skurdžiomis gyvenimo sąlygomis, garsėja kaip prekybos narkotikais (heroinu) centras. Aukštutinis taboras tvarkingesnis, ten gyvenantys čigonai yra katalikai. Dalis namų turi elektrą, veikia palydovinė televizija. Žemutinis taboras, kuriame gyvena čigonai stačiatikiai, yra skurdesnis, sudarytas iš keliolikos trobesių[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]