Košicė
| Košicė svk. Košice | |
|---|---|
  | |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Slovakija |
| Kraštas | Košicės kraštas |
| Gyventojų | 226 212[1] |
| Plotas | 243,7 km² |
| Tankumas | 928 žm./km² |
| Altitudė | 211 m |
 Vikiteka | Košicė |
| Kirčiavimas | Kòšicė |
Košicė (svk. Košice) – rytų Slovakijos miestas, esantis 400 km į rytus nuo Bratislavos. Svarbus transporto centras, veikia tarptautinis oro uostas. Mašinų, medžio apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės, maisto pramonės gamyba. Didelis mokslo ir kultūros centras. Veikia kelios aukštosios mokyklos, Slovakijos Mokslų akademijos institutai, teatrai, muziejai, botanikos sodas.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmi rašytiniai Košicės (jo pietinio priemiesčio) paminėjimai randami nuo 1230 m.
Po mongolų įsiveržimo 1241 m., Vengrijos karalius Bela IV pakvietė vokiečius kolonistus papildyti gyventojų gretas Košicėje. Miestas susikūrė iš dviejų nepriklausomų gyvenviečių: Žemutinės Košicės ir Viršutinės Košicės, kurios susiliejo XIII amžiuje.
Pirmosios žinomos miesto privilegijos žinomos nuo 1290 m. Miestas sparčiai augo dėl savo strateginės padėties tarptautiniame prekybos kelyje į Lenkiją. Karaliaus suteiktos privilegijos padėjo vystant amatus, verslą, pažymint miesto svarbą.
Seniausios gildijos taisyklės buvo registruotos 1307 m. 1321 m. parėmęs karališkąją armiją lemiamu mūšio prie Rožanovcų prieš Amadé šeimą momentu, Košicė tapo laisvu karališku miestu.
1347 m. Košicė tapo antruoju miestu Vengrijos laisvų karališkųjų miestų hierarchijoje, po sostinės Budos. Košicė buvo pirmas miestas Europoje, gavęs savo herbą 1369 m. iš Liudviko Didžiojo. Bulėje, skirtoje Košicės miestui, buvo nuspręsta, kad moterys turi teisę paveldėti Vengrijos sostą.
Nuo pat XV amžiaus pradžios, miestas vaidino pagrindinį vaidmenį Pentapolitanoje – penkių svarbiausių rytų Slovakijos miestų lygoje (Bardejovas, Levoča, Košicė, Prešovas ir Sabinovas).
.JPG)
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gotikinės XIV a. pabaigos šv. Elžbietos katedra,[3] Pranciškonų bažnyčia, šv. Mykolo koplyčia. Miesto bokštas, barokinė miesto rotušė, XVIII a. vyskupo pilis, neobarokiniai miesto teatras ir Rytų Slovakijos muziejus.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 1994 | 2004 | 2014 | 2024 |
|---|---|---|---|---|
| Žmonių skaičius | 239 927 | 235 006 | 239 464 | 223 678 |
| Skirtumas | −2,05 % | +1,89 % | −6,59 % |
| Metai | 2023 | 2024 |
|---|---|---|
| Žmonių skaičius | 225 044 | 223 678 |
| Skirtumas | −0,60 % |
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Košicėje kasmet spalio mėnesį rengiamas bėgimo maratonas.
Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ KOŠICE, citypopulation.de
- ↑ Košice (Košicė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 673-674 psl.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 230
- 1 2 „Počet obyvateľov podľa pohlavia - obce (ročne) [om7102rr_obce=AREAS_SK]“. Statistical Office of the Slovak Republic. 2025-03-31. Nuoroda tikrinta 2025-03-31.