Žoros: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 50°03′00″ š. pl. 18°42′00″ r. ilg. / 50.05000°š. pl. 18.70000°r. ilg. / 50.05000; 18.70000 (Žoros)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{City/POL |pavadinimas = Žoros |origpavadin = Żory |paveikslėlis = Rynek Żory 58.JPG |paveikslėlio tekstas = Turgaus aikštė |herbas = POL Żory COA.svg |vėliava = ...
(Jokio skirtumo)

10:49, 9 kovo 2012 versija

Žoros
lenk. Żory
            
Turgaus aikštė
Žoros
Žoros
50°03′00″ š. pl. 18°42′00″ r. ilg. / 50.05000°š. pl. 18.70000°r. ilg. / 50.05000; 18.70000 (Žoros)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Silezijos vaivadija Silezijos vaivadija
Įkūrimo data 1272 (miesto teisės)
Gyventojų (2006) 62 625
Plotas 64,6 km²
Tankumas (2006) 969 žm./km²
Altitudė 241−284 m
Pašto kodas 44-240
Tinklalapis www.zory.pl
Vikiteka Žoros

Žoros (lenk. Żory, vok. Sohrau) – miestas pietų Lenkijoje, Dombrovos anglies baseine (Zagłębie Dąbrowskie), Silezijos vaivadijoje, 30 km į pietvakarius nuo Katovicų. Miestas įsikūręs Aukštutinės Silezijos istoriniame regione. Turi administracines apskrities teises (miasto na prawach powiatu), jame gyvena apie 62,6 tūkst. gyv. (2006 m.).

Istorija

Paminklas Jonui Nepomukui

Žoros – vienas seniausių Silezijos miestų. Pirmą kartą gyvenvietė prie kelio CešinasKrokuva paminėta 1258 m. Miesto teises pagal Magdeburgo teisę 1272 m. patvirtino Opolę ir Racibužą valdęs kunigaikštis Vladislavas Opolietis (Władysław opolski). Nuo 1327 m. Žoros pateko į Bohemijos valdovų įtaką, nuo 1742 m. priklausė Prūsijai.

XVIII a. miestas buvo drabužių siuvimo centru, vėliau ėmė vystytis metalų ir mašinų gamybos pramonė. Po 1921 m. įvykusio plebiscito Sohrau atiteko Silezijos vaivadijai (Antrajai Lenkijos Respublikai), nors 69,4% gyventojų balsavo už Vokietiją. Po II Pasaulinio karo vietiniai vokiečiai iš šio rajono buvo iškeldinti.

Miestai partneriai

Nuorodos