Biosfera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Biosfera – žemės planetos sluoksnis, kuriame gyvena gyvieji organizmai; gyvųjų organizmų, (įskaitant žmones) visuma.

Biosfera įsiterpia į tris skirtingas aplinkas:

• Litosfera - kietoji Žemės rutulio sfera. Jos storis maždaug 50-200 km. Litosferoje mikroorganizmai gyvena iki 2-3 km gylio, o kai kurių graužikų urvai būna iki 5-6 m. Tačiau daugiausia gyvūnų būna ir jie aktyviausi iki 1 m gylio sluoksniuose.
• Hidrosfera - Žemės planetos vandenys. vanduo. Ją sudaro vandenynai, upės, ežerai, taip pat gruntinis vanduo ir atmosferoje esantis vanduo. Vandenynuose organizmai gyvena iki 11 kb gylio, bet gausiausia gyvybės vandens paviršiuje.
• Atmosfera - Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Jis saugo nuo kosminių spindulių. Atmosferoje gyvybės yra 10-15 km aukštyje, tai bakterijos, augalų sporos, paukščiai. 15-50 km aukštyje yra Ozono sluoksnis apsaugantis žemę nuo ultravioletinių spindulių.

[taisyti] Biosferos reikšmė

Yra paskaičiuota, kad be biosferos įtakos planetos biogeocheminiams ciklams, dabartinė Žemės atmosfera būtų panašios sudėties kaip Marso ar Veneros atmosferos: „abiotinės“ Žemės atmosferoje būtų apie 98% anglies dioksido, 1,9% azoto, 0,1% argono ir labai nežymi deguonies koncentracija; vidutinė atmosferos temperatūra būtų 240 – 340°C (dabartinė apie 13°C) ir slėgis apie 60 kartų aukštesnis nei dabartinis atmosferos slėgis.