Tryškių dvaras
| Tryškių dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Klaipėdos g., Tryškiai, Telšių rajonas |
| Įkurtas | 1537 m. |
| Bajorų giminės | Valavičiai Pacai Oginskiai Petkevičiai Pliateriai-Zyberk |
Tryškių dvaras – dvaro sodyba pietinėje Tryškių miestelio dalyje, dešiniajame Virvytės (Virvyčio) upės krante. Dvaro pastatai išsidėstę netoli senojo miestelio centro, į pietvakarius nuo bažnyčios ir buvusios turgaus aikštės. Dvarui jo kūrėjai parinko vaizdingą vietą, ant kalvos, kurios šlaitai leidžiasi link Tryškio ir Virvyčios santakos. Iki mūsų dienų išliko XIX a. I pusėje – XX a. pr. dvaro pastatai: ponų namas (statytas XIX a. pirmojoje pusėje), svirnas (1895), kumetynas (XX a. pr.), arklidės liekanos (1886 m.).
Tryškiai buvo karališkasis dvaras, o vėliau ji valdė bajorų giminės: Valavičiai, Pacai, Oginskiai, Petkevičiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tryškių dvaras ir miestelis minimi jau 1537 m. Per ilgus amžius dvarą valdė ir labai žinomi didikai, istoriniai Lietuvos veikėjai. 1611 m. Tryškius valdė Andrius Valavičius. Žemaičių teisėjas, LDK vėliavininkas, savo lėšomis pradėjęs statyti Tytuvėnų (dab. Kelmės r.) bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. 1674 m. Tryškiai – LDK kanclerio Kristupo Paco (1621–1684) valda. Jo pastangomis pastatyta Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas (Kaune), jis perstatė Jiezno bažnyčią ir pastatė sau rūmus Jiezno dvare. 1799 m. Tryškių seniūnijai priklausančias valdas (Degučių, Dubėnų, Lelėnų, Juodžių, Dirmeikių kaimus) nuomojo Mykolas Oginskis, iš garsiųjų Ogisnkių, kurių giminėje daug žymių Žemaitijos ir visos Lietuvos veikėjų.[1]
Tačiau, kaip matyti iš aprašymų, išvardintiems Tryškių dvaro savininkams šis dvaras nebuvo pagrindinė valda. Iki mūsų dienų išlikę dvaro sodybos pastatai iškilę čia XIX a. pirmojoje pusėje - XX a. pr., statyti jau kitų savininkų. XIX amžiaus viduryje Tryškių dvarą valdė Petkevičius. 1863 m. gegužės 21 d. sukilėliai čia buvo netikėtai rusų kariuomenės apsupti; susirėmimo metu daug jų žuvo, taip pat ir Tryškių dvaro savininko Petkevičiaus sūnus.
1892 m. dvaras jau priklausė Viktorui Pliateriui.[2] Tai, kas yra dabar, veikiausiai šių dviejų dvarininkų palikimas.
Dvaro kompozicinė ašis – kelias, vedantis nuo Švc. Trejybės bažnyčios link dvaro ponų namo. Dar yra pavienių medžių, kuriais kažkada buvo apsodintas šis kelias. Dvaro ūkiniai pastatai buvo išdėstyti į rytus ir į pietus nuo ponų namo. Senieji želdiniai išlikę šiaurinėje dvaro sodybos dalyje ir apibus įvažiavimo – klevai, kaštonai, guobos.
Ponų namas – tradicinės (liaudiškos) architektūros. Tai medinis, vienaukštis pastatas, suręstas iš rąstų ir apkaltas lentomis. Nekartu remontuotas, tad gerokai pakeitęs pirminę išvaizdą. Tarybiniais metais namas pritaikytas ūkio kontorai, vėliau – butams. Svirnas ir arklidės (liekanos) – istorizmo laikotarpio „plytų stiliaus“. Neblogai išsilaikęs svirnas – vieno aukšto pastatas, kurio langus puošia platūs plytų mūro apvadai. Pastogėje – dekoratyvinis karnizas. Kumetynas – tradicinės mūrinės architektūros statinys be ryškesnių stiliaus bruožų.
Dabar buvusi Tryškių dvaro sodyba – Tryškių miestelio Klaipėdos gatvės 15, 17 ir 19 numeriais pažymėti statiniai, įrašyti į kultūros vertybių registrą. Nykstanti dvaro sodyba reikšminga savo architektūrine, urbanistine ir kraštovaizdine verte. Buvęs dvaro kumetynas priklauso rajono savivaldybei. Kiti buvę dvaro pastatai – privati nuosavybė. [3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.samogit.lt/KULTURA/kitidvarai.lt.htm#Tryškiai Archyvuota kopija 2017-04-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žinynas. Dvarai – vietovė – savininkas – laikotarpis Archyvuota kopija 2017-04-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512