Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia

Koordinatės: 56°03′19″š. pl. 22°34′47″r. ilg. / 56.055392°š. pl. 22.579697°r. ilg. / 56.055392; 22.579697
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

56°03′19″š. pl. 22°34′47″r. ilg. / 56.055392°š. pl. 22.579697°r. ilg. / 56.055392; 22.579697

Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Telšių
Savivaldybė Telšių rajonas
Gyvenvietė Tryškiai
Adresas M. Valančiaus g. 6
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1751 m.
Bažnyčia 2015 m. kovo mėn.
Šventoriuje: varpinė
Šventoriuje: lurdas

Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Tryškių miestelyje, netoli Tryškio ir Virvytės santakos. Liaudies architektūros formų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji bažnyčia Tryškiuose pastatyta XVI a. pradžioje. Nėra tikslių duomenų, kaip ji atrodė, tačiau žinant to meto bažnyčių statymo Žemaitijoje tradicijas, galima įtarti, jog tokioje gyvenvietėje kaip Tryškiai, galėjo būti pastatyta rąstinė, nedidelė, labiau koplyčią primenanti bažnyčia.

Yra aiškių duomenų, jog užėjus protestantizmo bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų kunigą ir atidavė bažnyčią į protestantų rankas. Pastarieji visiškai apleido bažnyčią, jos neprižiūrėjo. XVII a. pradžioje Tryškius pradėjęs valdyti Žemaičių seniūnas Andrius Valavičius 1611 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos valstybės karalių Zigmantą Vazą su prašymu Tryškiuose atkurti katalikų bažnyčią ir parapiją. Karalius davė tokį leidimą. Dar tais pačiais metais A. Valavičius dovanojo bažnyčiai 91 valaką žemės.

Vis dėlto po protestantų valdymo laikotarpio bažnyčia buvo labai apleista, menkai tiko religinėms apeigoms. XVIII a. pradžios Žemaičių vyskupo informaciniame laiške popiežiui rašoma, jog Tryškių Švč. Trejybės titulo bažnyčia yra tokios prastos būklės, kad būtina statyti naują.

1751 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios statymu rūpinosi klebonas Stanislovas Burneikis. Bažnyčia statyta vietinių meistrų. 1755 m. gegužės 28 d. ją pašventino Žemaitijos sufraganas Mykolas Chomianskis. 1804 m. šalia bažnyčios pastatyta varpinė. Jos statytojas – Žemaičių vyskupystės kancleris, Tryškių klebonas Kasperavičius. Tais pačiais metais prie bažnyčios įkurta špitolė. 1820 m. bažnyčiai priklausė šie kaimai: Stakminiai, Sukančiai, Užvėdarė, Vainočiai. 19111914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies baroko formų, lotynų kryžiaus plano, su trisiene apside, 2 priestatais, vienabokštė, su 4 bokšteliais. Vidus 3 navų.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė, koplytėlė su skulptūromis. Prieš bažnyčią esančioje aikštelėje yra mūrinė kolona su šv. Florijono skulptūra.

Interjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios interjeras rekonstruotas po Antrojo Pasaulinio karo. Yra 5 altoriai.

Altoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis didysis altorius 2 kondignacijų. Altoriaus retabulas įrėmintas kolonų. Pirmojoje altoriaus kondignacijoje, centre, įstatytas Švč. Mergelės Marijos vainikavimo danguje paveikslas. Tai XVIII a. vidurio nežinomo dailininko darbas, puoštas kalstytais auksuotais ir sidabruotais aptaisais. Paveikslas arkos formos, įtvirtintas masyviuose rėmuose, pagamintuose tryškiečio meistro Jono Krauzos.

Pirmoje kondignacijoje taip pat stovi šventųjų apaštalų Petro ir Povilo skulptūros. Antrojoje kondignacijoje yra barokinis Švč. Trejybės paveikslas (bažnyčios titulinis paveikslas). Tai XVIII a. nežinomo profesionalaus dailininko darbas. Dešinėje paveikslo pusėje (žiūrint iš centrinės navos pusės) įstatyta šv. Jono Nepomuko skulptūra. Kairėje pusėje – šv. Grigaliaus Didžiojo skulptūra.

Be didžiojo altoriaus, bažnyčioje yra dar 4 altoriai:

  • Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės,
  • Švč. Jėzaus Širdies,
  • šv. Onos
  • šv. Antano.

Būtina išskirti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorių, kuris yra senesnis už pačią bažnyčią. Pastarasis altorius – profesionalaus XVII a. pabaigos meistro darbas. Drožti altoriaus sparnai ir kolonos atkartoja vynuogių lapų ir kekių motyvą. Subtilia ir itin sudėtinga technika sukurtas altorius yra didžiausias bažnyčios pasididžiavimas. Tam tikros altoriaus detales (II kondignacijoje esančios hermos, stilistiškai ypatingos angelų galvutės) daro šį altorių išskirtinį visos Lietuvos mastu. Altoriaus centre – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas, puoštas kalstytais sidarbruotais ir auksuotais aptaisais. Kairiajame altoriaus sparne – neatpažintos šventosios skulptūra (XVII a.), dešiniajame sparne – šv. Jurgio su slibinu skulptūra. Antrojoje altoriaus kondignacijoje – šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmacijos paveikslas bei šv. Mykolo ir šv. Silvestro (?) skulptūros. Šis altorius greičiausiai buvo perkeltas iš pirmosios Tryškių bažnyčios, kurios vietoje pastatyti dabartiniai maldos namai.