René Guénon

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Renė Genonas
Rene-guenon-1925.jpg
Genonas 1925 m.
Visas vardas: René Guénon
Gimė: 1886 m. lapkričio 15 d.
Blua, Prancūzija
Mirė: 1951 m. sausio 7 d. (64 metai)
Kairas, Egiptas
Tautybė: prancūzas
Religija: islamas
Veikla: filosofas, rašytojas
Sritis: tradicionalizmas, ezoterika, misticizmas, metafizika, matematika
Commons-logo.svg Vikiteka: René GuénonVikiteka

Renė Genonas (pranc. René Guénon; 1886 m. lapkričio 15 d. – 1951 m. sausio 7 d.) – prancūzų rašytojas, filosofas, metafizikas. Jo darbai apima tematiką nuo metafizikos ir tradicijų tyrinėjimo iki simbolizmo ir iniciacijos. Rašė prancūzų, vėliau arabų kalbomis.

Gimė prancūzų buržua šeimoje Blua mieste. Nuo jaunystės domėjosi matematika ir filosofija. 1907 m. išvyko į Paryžių, kur prisijungė prie pogrindinių judėjimų. Gilinosi į okultizmą, gnosticizmą, induizmą, kitas religijas. 1912 m. priėmė islamą, pasivadino Abdu al Vahidu Jahija (شيخ عبد الوحيد يحيى). Kūrybą pradėjo po I-ojo pasaulinio karo, kuris tuo metu buvo laikomas visų karų apogėjumi. Renė Genonas jau tada kritikavo Vakarų civilizacijądvasingumo išsižadėjimą ir melu paremtą vystymosi kelią. 1930 m. persikėlė į Kairą, kur gyveno iki pat gyvenimo pabaigos. Ten tapo sufijumi, tačiau tęsė savo darbų publikavimą Europoje. Juose reiškė fundamentinę šiuolaikinio pasaulio kritiką, kvietė intelektualiai pasaulio reformacijai. Iš naujo persvarstė metafizikos, tradicinių mokslų, simbolizmo idėjas, dvasinės realizacijos kelią.

René Guénon darbai padarė didelę įtaką vėlesniems filosofams, mistikams Gvidui de Džordžijui, Juliui Evolai, Mirčei Eliadei, Andrė Židui, Aleksandrui Duginui, Fritjofui Šuonui ir kt.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Induistinių doktrinų įvadas ir tyrinėjimai“ (Introduction générale à l’étude des doctrines hindoues, 1921)
  • „Teosofizmas - pseudoreligijos istorija“ (Le Théosophisme — Histoire d’une pseudo-religion, 1921)
  • „Dvasių paklydimas“ (L’erreur spirite, 1923)
  • „Rytai ir vakarai“ (Orient et Occident, 1924)
  • „Žmogus ir jo būvis pagal Vedantą“ (L’homme et son devenir selon le Vêdânta, 1925)
  • „Dantės ezoterika“ (L’ésotérisme de Dante, 1925)
  • „Pasaulio valdovas“ (Le Roi du Monde, 1927)
  • „Šiuolaikinio pasaulio krizė“ (La crise du monde moderne, 1927)
  • „Dvasinis vadovavimas ir pasaulinė valdžia“ (Autorité Spirituelle et Pouvoir Temporel, 1929)
  • „Šventasis Bernardas“ (Saint-Bernard, 1929)
  • „Kryžiaus simbolizmas“ (Le symbolisme de la croix, 1931)
  • „Daugybė būties būsenų“ (Les états multiples de l’Être, 1932)
  • „Rytų metafizika“ (La metaphysique orientale, 1939)
  • „Kiekybės karalystė ir laiko ženklai“ (Le règne de la quantité et les signes des temps, 1945)
  • „Pastabos apie iniciaciją“ (Aperçus sur l’initiation, 1946)
  • „Be galo mažų skaičiavimo principai“ (Les principes du calcul infinitésimal, 1946)
  • „Didžioji Triada“ (La Grande Triade, 1946)
Pomirtiniai leidimai
  • „Iniciacija ir dvasinė realizacija“ (Initiation et réalisation spirituelle, 1952)
  • „Žvilgsnis į krikščioniškąjį ezoterizmą“ (Aperçus sur l’ésotérisme chrétien, 1954)
  • „Šventojo mokslo simboliai“ (Symboles de la Science Sacrée, 1962)
  • Études sur la Franc-Maçonnerie et le Compagnonnage, 1964
  • „Etiudai apie hinduizmą“ (Études sur l’Hindouisme, 1966)
  • „Tradicinės formos ir kosminiai ciklai“ (Formes traditionelles et cycles cosmiques, 1970)
  • „Pastabos apie islamo ezoteriką ir daoizmą“ (Aperçus sur l’ésotérisme islamique et le Taoïsme, 1973)
  • Comptes rendus, 1973
  • Mélanges, 1976