Šerkšnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šerkšnas ant vielos
Šerkšnas laukuose

Šerkšnas – ledo kristalėliai, susidarantys esant rūkui ir plonu sluoksniu aptraukiantys medžių šakas, laidus ir kitus daiktus.

Kristalinis šerkšnas susidaro dėl vandens garų sublimacijos, kai pučia nestiprus vėjas ir oro temperatūra žemesnė kaip -15 °C.

Grūdėtasis šerkšnas susidaro vėjuotu oru iš rūko lašelių ir yra puraus, panašaus į sniegą ledo pavidalo.

Lietuvoje vidutiniškai dienų su šerkšnu būna: Klaipėdoje – 5, Ukmergėje – 10, Vilniuje – 15, Biržuose, Varėnoje – 17, Telšiuose – 20, Laukuvoje – 24. Kristalinis šerkšnas ilgiausiai (320 h) laikėsi Telšiuose, ten pat ilgiausiai laikėsi ir grūdėtasis šerkšnas (396 h).[1]

Senolių išmintis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jei medžius padengė šerkšnas – oras atšals.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Šerkšnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 170 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Šerkšnas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka