Matakų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Matakų kalbos (dar vadinama matagvajų kalbos, matakų-makų kalbos, matakų-matagvajų kalbos) – Pietų Amerikos indėnų kalbų šeima. Dažnai jungiama į hipotetinę matakų-gvajkurų grupę. Matakų kalbos paplitusios Gran Čiako regione Argentinoje, Bolivijoje ir Paragvajuje.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš esmės matakų šeimą sudaro keturios kalbos – vičų, čorotų, nivaklų ir makų, tačiau šių dialektai dažnai laikomi atskiromis kalbomis.

  • čorotų
    • ijochvacha [crt]
    • ijovuchva [crq]
  • makų [mca]
  • nivaklų arba čulupių [cag]
  • vičų arba matakų
    • guisnajų [mzh]
    • noktenų [mtp]
    • vechosų [wlv]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]