Pripetė (miestas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pripetė
ukr. Прип'ять
   Coat of arms Pripyat.png   
Pripyat panorama 2009-001.jpg
Miesto panorama

Pripetė
51°24′26″N 30°3′13″E / 51.40722°N 30.05361°E / 51.40722; 30.05361 (Pripetė (miestas))Koordinatės: 51°24′26″N 30°3′13″E / 51.40722°N 30.05361°E / 51.40722; 30.05361 (Pripetė (miestas))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Kijevo sritis Kijevo sritis
Rajonas: Ivankovo rajonas
Įkūrimo data: 1970 m.
Gyventojų (2001): 0
Plotas: 6,587 km²
Altitudė: 122 m
Pašto kodas: 255614 (iki 1986 m.)[1]
Tel. kodas: +380 4499[2]
Tinklalapis: pripyat.com
Commons-logo.svg Vikiteka: PripetėVikiteka

Pripetė (ukr. Прип'ять) – miestas vaiduoklis, esantis Kijevo srityje, Šiaurės Ukrainoje, netoli sienos su Baltarusija, už 3 km nuo Černobylio AE, už 94 km nuo sostinės Kijevo. Šalia miesto teka Pripetės upė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pripetė įkurta 1970 m.

Miestas įkurtas 1970 metų vasario 4 d.

1979 m. Ukrainos TSR aukščiausiosios tarybos įsakymu Nr. 1264/686 Pripetei suteiktas miesto statusas.

Pagrindinė miesto įkūrimo priežastis – vienos stambiausių Europoje atominės elektrinės statyba ir eksploatavimas. Pripetė tapo devintuoju Tarybų Sąjungos atominės energetikos miestu.

Iki evakuacijos mieste gyveno 47 500 žmonių (1985 m. lapkričio mėnesio duomenimis), tarp jų buvo daugiau kaip 25 skirtingų tautybių gyventojų. Iki to laiko kasmetinis gyventojų prieaugis buvo daugiau nei 1500 žmonių, tarp jų apie 800 buvo naujagimiai ir maždaug 500–600 žmonių, atvykusių čia gyventi nuolatos iš įvairių Tarybų Sąjungos regionų.

Projektuojant buvo numatyta, kad ateityje miestą galėtų apgyventi 75-78 tūkst. žmonių.

Įsikūręs greta Janovo geležinkelio stoties, laivybos prieplaukos šalia Pripetės upės ir automobilinių kelių miestas tapo patogiu transporto mazgu Polesėje.

1986 m. balandžio 27 d. dėl Černobylio avarijos buvo evakuoti visi Pripetės gyventojai. Černobylio AE aptarnaujančiam personalui buvo pastatytas naujas Slavutyčiaus miestas, esantis už 50 km nuo atominės elektrinės. Dabar Pripetė priklauso Černobylio zonai. Pagal administracinį suskirstymą miesto teritorija įtraukta į Ivankovo rajoną, esantį Kijevo srityje.

Po avarijos buvo atliekama miesto teritorijos dezaktyvacija, tai stipriai sumažino radiacinį foną.

Miesto suplanavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pripetės daugiaaukštis

Pripetė buvo projektuojama ne tik kaip atomininkų miestas, bet ir kaip krovinių punktas, nes plytėjo pagrindinių transporto kelių sankirtoje.

Prie miesto statybos prisidėjo visa Tarybų Sąjunga. Komunistų partijos kvietimu į statybas atvyko komjaunuolių iš visų TSRS kampelių. Miestas plėtėsi, patirties įgijo jo pirmieji gyventojai – statybininkai. Pripetė išsiskyrė savo mikrorajonų išsidėstymu – jie sudarė spindulį aplink miesto centrą. Čia sėkmingai buvo panaudota šviečianti reklama, ryškūs užrašai ir dekoratyvi keramika pastatų fasaduose.

Miesto gatvės ir prospektai buvo pavadinti tradiciškais tarybinės epochos pavadinimais. Be grynai ideologinių Lenino prospekto, Tautų draugystės ir Stalingrado herojų gatvių, Pripetėje taip pat buvo Krantinės gatvė, Statybininkų ir Entuziastų prospektai. Lesios Ukrainkos gatvės pavadinimas atspindėjo Ukrainos nacionalinės kultūros pusę. Taip pat neliko nepastebėta ir pagrindinė Pripetės miesto atsiradimo priežastis – atomas, tad mieste atsirado I. Kurčiatovo gatvė.

Apžvalgos ratas

Pripetės pagrindiniai administraciniai, prekybiniai ir kultūriniai pastatai buvo sutelkti būtent miesto centre: miesto taryba, laisvalaikio, kultūros ir poilsio objektai (kino teatras „Prometėjas“, miesto kultūros ir poilsio parkas, kultūros rūmai „Energetikas“), maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, viešbučių kompleksas. Nors Tarybų Sąjungoje yra dar 19 kultūros rūmų ir 11 kino teatrų, pastatytų pagal tą patį projektą („Energetikas“ (20-06-9/70), „Prometėjas“ (264-13-53), vis dėlto Pripetė yra statybos išskirtinumo pavyzdys ir tarybinės architektūros šedevras. 1988 m. pabaigoje mieste turėjo būti priduoti naudoti du dideli prekybos centrai, pionierių rūmai ir naujas dviejų salių kino teatras, menų rūmai „Jubiliejinis“ ir viešbutis „Spalis“, du sporto kompleksai – „Černigovas“ ir „Pripetininkas“. Taip pat Statybininkų prospekto ir Lesios Ukrainkos gatvės sankirtoje turėjo atsirasti televizijos signalų retransliatorius. Jo aukštis turėjo būti 52 metrai.

Pagrindinė Pripetės statybos principo idėja – tai vadinamasis „trikampis“ suplanavimas, sukurtas Maskvos architektų grupės. Jai vadovavo Nikolajus Ostoženko. Vėliau, po preliminaraus patvirtinimo, Kijevo architektai projektą pataisė ir tada buvo patvirtintas galutinis projektas. Tuo metu tokio suplanavimo idėja buvo unikali. Tačiau tokia pati kaip Pripetės statybų schema buvo taikoma ir keliuose kituose Tarybų Sąjungos miestuose. Kai kurie Pripetės mikrorajonai yra visiškai tokie patys, kaip kitų atominės energetikos miestų gyvenamieji kvartalai, pavyzdžiui, kaip Kurčiatovo, Semipalatinsko-21, Volgodonsko ir automobilių gamyklų miesto Toljačio.

„Trikampiam“ suplanavimui būdinga greta statyti standartinius daugiaaukščius ir dar aukštesnius namus. Išskirtinės tokios statybos ypatybės – tai vizuali erdvė ir laisvi tarpai tarp pastatų. Skirtingai nuo senųjų miestų su siauromis gatvėmis ir tankiai sustatytais namais, Pripetė, kaip ir kiti tokio tipo miestai, buvo projektuojama turint vienintelį tikslą – kad gyventi būtų patogu. Buvo numatyta miestą sukurti ne tik erdvų, bet ir gatves bei prospektus vienus su kitais išdėstyti stačiu kampu. Toks gatvių išdėstymas Pripetėje turėjo užtikrinti automobilių eismą be jokių spūsčių.

Infrastruktūra ir statistika[taisyti | redaguoti kodą]

Atrakcionų parkas
  • Gyventojai. Pripetės gyventojų skaičius iki Černobylio AE avarijos buvo 49,4 tūkst. žmonių. Vidutinis miesto gyventojų amžius buvo 26 metai.
Gyvenamasis plotas sudarė 658 700 m². Čia stovėjo 160 namų su 13 414 butais, 18 bendrabučių su 7 621 kambariu, 8 šeimyniniai ir viešbučio tipo pastatai su 1 206 kambariais.
  • Švietimas. 15 vaikų darželių-lopšelių, turinčių 4 980 vietų. 5 vidurinės mokyklos, kurias galėjo lankyti 6 786 mokiniai. Viena profesinė mokykla, priimanti 600 moksleivių.
  • Prekyba. 25 parduotuvės, užimančios 9 239 m² plotą. Maitinimo įstaigas sudarė 27 valgyklos, kavinės ir restoranai, talpinantys 5 535 lankytojus. 10 sandėlių ir sandėliavimo patalpų, užimančių 4 213 m² plotą ir talpinančių 4 430 t krovinių.
  • Kultūra. 3 kultūros įstaigos: kultūros namai, 1 220 vietų kino teatras, meno mokykla, turinti 8 darbo kambarius, kuriuose gali dirbti 312 mokinių.
  • Sportas. 10 sporto salių, 3 plaukimo baseinai, 10 šaudyklų, 2 stadionai.
  • Gerbūvis. 1 parkas, 35 vaikų žaidimo aikštelės, 18 136 medžiai, 249 247 krūmai, 33 582 rožių krūmai.
  • Pramonė. 4 gamyklos, kurių produkcijos vertė 477 mln. rublių. Taip pat ir „Jupiterio“ gamykla, gaminusi tokio pat pavadinimo magnetofonus.
  • Statyba. 6 pirminės statybos įmonės, kurių statybos darbų vertė 132,3 mln. rublių.
  • Transportas. Janovo geležinkelio stotis, upių uostas (kuriame švartavosi laivai su povandeniniais sparnais „Meteoras“, „Voschodas“ ir „Raketa“) ir 3 transporto įmonės: autotransporto įmonė, statybos valdyba ir Černobylio AE autotransporto kombinatas, kurių bendras transporto priemonių kiekis – 533, 167 iš jų – autobusai.
  • Ryšiai. Miesto telefono ryšius sudarė 2 926 telefono numeriai. 1 950 numerių priklausė automatinei statybos valdybos telefonų stočiai, Černobylio AE ir „Jupiterio“ gamyklai.
  • Elektros tiekimas. Per parą sunaudojama 121 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. 29 tūkst. iš jų sunaudoja pramonė.

Pripetės evakuacijos pranešimas[taisyti | redaguoti kodą]

Cquote2.png Dėmesio, dėmesio! Gerbiami draugai! Miesto liaudies tarybos deputatai praneša, kad dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos Pripetės mieste susidarė nepalanki radiacinė spinduliuotė. Partinės ir valstybinės įstaigos, kariniai daliniai imasi būtinųjų priemonių. Norint užtikrinti visišką žmonių, o pirmiausia vaikų, saugumą, iškyla būtinybė atlikti laikinąją miesto gyventojų evakuaciją į artimiausias Kijevo apskrities gyvenvietes. Todėl šiandien, balandžio dvidešimt septintąją dieną, keturioliktą nulis nulis valandą prie kiekvieno gyvenamojo namo privažiuos milicininkų ir miesto tarybos atstovų lydimi autobusai. Rekomenduojama su savimi pasiimti dokumentus, būtiniausius daiktus, taip pat ir maisto produktų. Įmonių ir įstaigų vadovai pasilieka reikalingus darbuotojus, liksiančius užtikrinti normalų miesto įmonių funkcionavimą. Evakuojant visi gyvenamieji namai bus saugomi milicijos darbuotojų. Draugai, laikinai palikdami savo būstus, nepamirškite uždaryti langus, išjungti elektrinius ir dujinius prietaisus, užsukti vandentiekio čiaupus. Per laikinąją evakuaciją prašom išlaikyti rimtį, organizuotumą ir tvarką.[3]

Cquote1.png


Dabartinė būklė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu mieste yra daug radioaktyvių dulkių, iškritusių iš sprogusio energetinio bloko, kurios susideda iš gana ilgaamžių radioaktyviųjų elementų. Dulkės susikaupusios grioviuose, daubose, įvairiuose plyšiuose. Dulkės tvirtai įsiskverbusios į dirvožemį, medžius ir pastatus. Į pietus nuo miesto driekiasi vadinamasis Raudonasis miškas, palaidotas Pripetės ir jos apylinkių dezaktyvavimo metu. Dabar ten auga naujas miškas, sugeriantis radiaciją iš dirvos. Miestas apauga kiečiais (prieš avariją jų augo šiose apylinkėse). Veikiant aplinkos veiksniams apleisti pastatai palaipsniui tampa avarinės būklės. Dezaktyvavus kai kurie miesto pastatai ir statiniai buvo naudojami įvairių Zonos organizacijų, bet šiandien jie beveik visi apleisti. 2014 m. Pripetėje veikia tik keli objektai – specialios aprangos dezaktyvacijos įmonė, vandens nugeležinimo ir fluoravimo stotis, specialiosios technikos garažas[4], o prie įvažiavimo į miestą – kontrolės punktas.

Skirtingai nei kitoms Černobylio zonos gyvenvietėms, Pripetei ir Černobyliui nebuvo atimtos miesto statuso teisės. Pripetė formaliai laikoma Kijevo srities pavaldumo miestu,[5] nes savos valdžios neturi.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Populiarioji kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pripetė yra viena iš turistų ir mokslininkų lankomų vietų į kurią keliaujama iš viso Pasaulio.
  • 2013 m. vasarį buvo anonsuojamas projektas „Pripetė 3D“, kurio tikslas sukurti virtualų, Pripetės miesto iki avarijos, muziejų[6].
  • Filme Gyvenimas išnykus žmonijai miestas rodomas kaip laiko ir gamtos sąveikos pavyzdys išnykus žmonijai.
  • Dokumentiniai kadrai, filmuoti iš sraigtasparnio, panaudoti meniniame filme „Skilimas“ (TSRS, 1990 m.).
  • Filmo Černobylio dienoraščiai veiksmas vyksta Pripetėje.[7]
  • Rusų-ukrainiečių siaubo filme „Pripetė. Pasilikę“ keturi amerikiečių turistai keliaudami po Rytų Europą pasiklysta ir atsiranda naktinėje, apleistoje Pripetėje.
  • 2013 m. pasirodžiusio filmo „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ atomazga vyksta Pripetėje.
  • 2013 m. balandžio 27 d. ukrainiečių televizijos kanalas „Inter“ pradėjo transliuoti mini serialą „Drugeliai“, kuris skirtas 27-osiosms Černobylio avarijos metinėms.
  • Pripetė – žaidimo S.T.A.L.K.E.R. veiksmo vieta.
  • Ukrainiečių roko grupė „Delia“ Pripetės miestui skyrė dainą „Miręs miestas“ (Мертве Місто) ir sukūrė vaizdo klipą, kuris buvo filmuojamas Pripetėje.
  • Dramaturgas Filipas Landri miestui paskyrė savo dramą „Sugrįžimas į Pripetę“, susilaukusią aukštų Kanados teatralų įvertinimų.[8][9]

Pripetės panorama[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto centras 2007 m. Kairėje – daugiaaukštis namas su TSRS herbu ir universalinė parduotuvė. Centre – kultūros rūmai „Energetikas“ ir dar vienas daugiaaukštis namas su Ukrainos TSR herbu. Dešinėje – dalis miesto parko teritorijos, kuriame matomas apžvalgos ratas. Fotografuota iš „Polesės“ viešbučio.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Вторая часть трилогии Андрея Кременчука „Chernobyl Zone“ посвящена Припяти. – 2011 „Chernobyl Zone II“ KEHRER Heidelberg – ISBN 978-3-86828-210-8.
  • В. Дворжецкий. Припять − эталон советского градостроительства. − Киев, 1985.
  • Родная Припять. − Минск, 1984.
  • Мы — припятчане! − Минск, 1984.
  • Сюжет романа Дж. Роллинса „Последний оракул“ связан с Припятью. – „Эксмо“ – Москва, СПб, 2009.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pripetės tinklalapio forumas Nuoroda tikrinta 2012 11 23 (rus.)
  2. Miestų telefonų kodai Nuoroda tikrinta 2012 11 23 (angl.)
  3. Pripetės evakuacijos pranešimo garso įrašas Nuoroda tikrinta 2011 02 17 (rus.)
  4. Dažniausiai užduodami klausimai Nuoroda tikrinta 2012 11 23 (rus.)
  5. Srities svarbos Kijevo srities miestai Nuoroda tikrinta 2012 11 23 (ukr.)
  6. Vaizdinė projekto „Pripetė 3D“ prezentacija Nuoroda tikrinta 2013 10 29 (rus.)
  7. Černobylio dienoraščiai nėra šių metų toksiniai keršytojaiNuoroda tikrinta 2013 02 08 (angl.)
  8. Paskelbti šių metų Rido apdovanojimų finalininkai Nuoroda tikrinta 2012 11 23 (pranc.)
  9. Jaunoji Ukraina. Sugrįžimas iš Otavos į Pripetę Nuoroda tikrinta 2012 11 23 (ukr.)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.