Retransliatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Retransliatorius – telekomunikacijų įrenginys, kuris jungia du ar daugiau radijo siųstuvų, nutolusių vienas nuo kito dideliais atstumais.

Klasifikacija pagal įrangos tipą[taisyti | redaguoti kodą]

Aktyvūs retransliatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Aktyvus retransliatorius – priimamo-siunčiamo signalo radijo techninis įrenginys, esantis tarpiniuose ryšio linijos punktuose. Įrenginys priima signalus ir perduoda juos toliau.

Tarpiniu punktu gali būti tiek nejudantis objektas (radijo bokštas, pastatas), tiek judantis objektas (pvz.: ryšio palydovas).

Aktyvus retransliatorius turi anteną (arba kelias antenas), radijo imtuvą ir siųstuvą, elektros maitinimo šaltinį, nuotolinio valdymo ir kontrolės įrangą, automatikos įrangą.

Šiuolaikinė retransliatoriaus aparatūra sukonstruota naudojant puslaidininkinius prietaisus, tačiau galingos retransliavimo stotys dažniau konstruojamos naudojant lempas (bėgančios bangos vamzdžiai, magnetronai, klistronai ir t. t.).

Šiuolaikiniai GSM signalo retransliatoriai sukonstruoti naudojant dupleksus, įeinančio ir išeinančio signalo stiprintuvus, priėmimo-siuntimo antenas.

Skirtingai nei pasyvūs retransliatoriai, aktyvūs turi ribotą kiekį ryšio linijų ir pralaidumo pajėgumą, nustatytą įrangoje. Norint išvengt trikdžių aparatūros imtuve ir siųstuve, taikomas signalų atskyrimas:

  • dažni
  • laikini
  • koduoti

Retransliatoriaus patikimumo didinimui, jame diegiama kontrolės sistema, kuri neleidžia siųstuvo perkrauti siunčiamais signalais ir atsarginis įrangos komplektas, įjungiamas automatiškai arba nuotoliniu būdu.

Analoginiai laidinio ryšio sistemų įrenginiai (skirtumas tik signalo sklidimo terpėje) paprastai vadinami kartotuvais, repiteriais (skaitmeninėse sistemose) ir linijiniais stiprintuvais (analoginėse sistemose). Mišriuose ir kombinuotuose tinkluose šie terminai (retransliatorius, repiteris, kartotuvas, linijinis stiprintuvas) gali būti taikomi kaip sinonimai atitinkamame kontekste.

Pasyvūs retransliatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Pasyvus retransliatorius – įrenginys, tam tikros formos mechaninė konstrukcija, elektrai laidi terpė arba dangaus kūnas, kurio forma nustatyta arba žinoma iš anksto, galintis išsklaidyti arba kryptingai atspindėti nustatyto diapazono dažnio elektromagnetines bangas. Naudojamas kaip tarpinis ryšio linijos punktas.

Skirtingai nei aktyvūs retransliatoriai, pasyvūs gali aptarnauti ryšio tinklą su beveik neribojamu linijų skaičiumi, kurių radijo signalų dažniai skirtingi.

Norint pasyviuoju retransliatoriumi perduoti tam tikro lygio signalą reikia:

  • padidinti radijo signalų siųstuvo galią
  • padidinti priimančios ir perduodančios stoties antenos efektyvumą ir dydį
  • susiaurinti naudojamo dažnio juostą
  • mažinti perduodamos informacijos greitį

Tokio tipo retransliatorių radijo ryšio linijose naudojami plokšti ir kampiniai reflektoriai, antenų sistemos (veidrodiniai antenų kompleksai).

Kosminiuose ryšiuose naudojami ryšio palydovai. Tarp tokių palydovų buvo amerikietiškas „Echo-2“. Tai pripučiamas balionas, kurio skersmuo 40 m, pagamintas iš polimerinės plėvelės padengtos aliuminiu.

Svarstoma galimybė naudoti dirbtinius debesis iš metalo garų, jonizuojamų saulės spinduliuotės arba spinduliuotės nuo Žemės. Taip pat ne kartą buvo atliekami eksperimentai naudojant Mėnulio paviršių.

Kalbant apie pasyvius retransliatorius taip pat naudojamas terminas „veidrodis“, nepriklausomai nuo praktinės konstrukcijos.