Prancūzijos Marokas
Prancūzijos protektoratas Maroke pranc. Protectorat français au Maroc arab. الحماية الفرنسية في المغرب | |||||
Prancūzijos protektoratas | |||||
| |||||
| |||||
Šviesiai žalia: Prancūzijos Maroko protektoratas, rožinė: Ispanijos Maroko protektoratas ir nuo 1958 m. Tarfajos juosta (Cap Yubi), raudona: Ispanija ir Vakarų Sacharos kolonija, geltona: tarptautinė Tanžero zona | |||||
Sostinė | Rabatas | ||||
Kalbos | Prancūzų, arabų | ||||
Valdymo forma | Protektoratas | ||||
Sultonas | |||||
1912–1927 (pirmas) | Jusufas | ||||
1955–1956 (paskutinis) | Muchamedas V | ||||
Generalinis rezidentas | |||||
1912–1925 (pirmas) | Hubert Lyautey | ||||
1955–1956 (paskutinis) | André Louis Dubois | ||||
Era | Imperializmas | ||||
- Feso sutartis | 1912 m. kovo 30 d. | ||||
- Nepriklausomybė | 1956 m. balandžio 7 d. | ||||
Prancūzijos Marokas (pranc. Protectorat français au Maroc, arab. الحماية الفرنسية في المغرب = al-Ḥimāyah al-Faransīyah fī al-Maghrib) – Prancūzijos protektoratas Maroke, gyvavęs 1912–1956 m. Jis apėmė dabartinę Maroko teritoriją, išskyrus šiaurinę dalį (Ispanijos Maroką), tarptautinę Tanžero zoną ir Ispanijos Vakarų Afriką.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1904 m. Prancūzija ir Ispanija slapta pasidalino sultonatą į įtakos zonas. 1912 m. kovo 30 d. Prancūzija ir Maroko sultonas Feso sutartimi susitarė dėl Prancūzijos protektorato įkūrimo Maroke[1], išskyrus Tanžerą. Valstybės vadovu oficialiai liko sultonas. 1912 m. lapkričio 27 d. Prancūzijos-Ispanijos sutartimi Prancūzija pripažino Ispanijos įtakos zoną Maroko šiaurėje, Tanžeras tapo tarptautinės demilitarizuotos srities centru.
Prancūzijos Maroko administraciniu centru buvo Rabatas. Pirmuoju Prancūzijos generaliniu rezidentu po protektorato sukūrimo tapo Louis-Hubert Lyautey (1912 m. balandžio 28 d.-1925 m. rugpjūčio 25 d.). Savo tarnybos metu šalis buvo intensyviai modernizuojama. Naujos gyvenvietės buvo kuriamos už senųjų senamiesčių ribų.
Antrojo pasaulinio karo metu Maroko sultonas palaikė bendradarbiavimą su prancūzais, Maroko berberų dalinys tarnavo Prancūzijos kariuomenėje.[2]
Protektoratas nustojo egzistuoti 1956 m., kai Prancūzija ir Ispanija pripažino Maroko nepriklausomybę.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|