Portugalijos Gvinėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Guiné Portuguesa
Portugalijos Gvinėja
Portugalijos kolonija
Blank.png
1474 – 1974 Flag of Guinea-Bissau.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Portugalijos Gvinėja
Sostinė Bisau (Kašeu (1558-1697))
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1474
 - Nepriklausomybė 1974 m. rugsėjo 10 d.


Portugalijos Gvinėja (taip pat Gvinėja arba Gvinėjos užjūrio provincija) – Portugalijos nuo nuo 1446 m. kontroliuotos sritys Vakarų Afrikoje (istoriniame Gvinėjos regione). Nuo XIX a. iki 1974 m. rugsėjo 10 d. šis terminas buvo taikomas tik buvo dabartinės Bisau Gvinėjos teritorijai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Portugalų Gvinėjos kompanijos, prekiavusios vergais ir kitomis prekėmis palei Gvinėjos pakrantę nuo XV a., vėliava.

Portugalijos interesai iki XIX a.[taisyti | redaguoti kodą]

Nors Portugalijos karalystė į Vakarinės Afrikos pakrantes pretendavo jau prieš ketverius metus, portugalų keliautojas Nuno Tristão apiplaukė Vakarų Afrikos pakrantę ir Gvinėją pasiekė apie 1450 m., ieškodamas aukso, kitų vertingų prekių, kurios pamažu pasiekdavo Europą sausumos (Transsacharinės prekybos) keliais ir pirmojoje XV amžiaus pusėje.

Iš pradžių svarbiausios portugalų interesų teritorija buvo Senegambija, kurią XV–XVI a. kontroliavo galinga Malio imperija, o vėliau kontrolę perėmė vietos valstybės Kaabu, Džolofas. Portugalijos Gvinėja buvo Sahelio imperijos dalimi, vietinės landurna ir naula gentys prekiavo druska ir augino ryžius. Taip pat portugalai plėtė savo įtaką galingose vietinėse karalystėse palei Benino įlanką. Ašančiai naudojosi savo kariniu pranašumu ir į siuntė vergus į pakrantės fortus, kuriuos pirmiausia įkūrė portugalai po 1480 m.

Stiprėjant vergų prekybai, prekybos tinklas greitai išplito toli į Sahelį: mosiai nukreipė senąjį prekybos kelią vergais iš Viduržemio jūros pakrantės į Aukso krantą.[1] Apie 1600 m., padedant vietinėms gentims, portugalai ir daugelis kitų Europos valstybių, įskaitant Prancūziją, Britaniją ir Švediją, pradėjo plačią prekybą vergais palei visą Vakarų Afrikos pakrantę.

Tai stiprino Europos šalių tarpusavio konkurenciją. Per XVII–XVIII a. Portugalija neteko beveik visų savo tvirtovių Aukso krante ir Benino įlankoje.

Portugalijos Gvinėja nuo XIX a.[taisyti | redaguoti kodą]

Gvinėjos vietiniai valdovai, kurie pelnėsi iš prekybos vergais, nebuvo suinteresuoti leisti europiečiams išplėsti įtaką toliau nei jų įtvirtinti fortai palei pakrantę. Dėl to XIX a. portugalai Gvinėjoje praktiškai valdė tik Bisau ir Kašeu uostus Senegambijoje. Trumpai su portugalais bandė konkuruoti britai, kurie pakrantės saloje Bolama buvo pasistatę fortą. XIX a. portugalai jau pakankamai gerai jautėsi Bisau ir galėjo pretenduoti į aplinkinę pakrantę. XIX–XX a. sandūroje jie užėmė istorinį Kaabu regioną ir paskelbė savo specialia teritorija. Ši kolonija tapo Bisau Gvinėjos pradžią, bet ji valdė ir dalį dabartinio pietų Senegalo.

XX a. Portugalijos Gvinėja neteko šiaurinės dalies (Kasamansos), kuri perėjo Prancūzijai (dabar sudaro pietinę Senegalo dalį). 1974 m. likusi Portugalijos Gvinėja iškovojo nepriklausomybę kaip Bisau Gvinėja.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]