Pranas Liatukas
| Pranas Liatukas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1876 m. sausio 29 d. Padievaitis, Kvėdarnos valsčius, Tauragės apskritis |
| Mirė | 1945 m. rugsėjo 9 d. (69 metai) Vilnius |
| Veikla | Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas |
| Alma mater | Vilniaus karo mokykla |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Pranas Liatukas |
Pranas Liatukas (1876 m. sausio 29 d. Padievaitis, Kvėdarnos valsčius, Tauragės apskritis – 1945 m. rugsėjo 9 d. Vilnius) – Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Rygos Nikolajaus I gimnazijoje. Dalyvavo slaptuose moksleivių būreliuose, kovojo už pamokslus lietuvių kalba lietuviams moksleiviams. 1902 m. Rusijos imperijos kariuomenės savanoris. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Paskirtas į Naugardo guberniją. 1908 m. perkeltas į 178-ąjį Vendeno pėstininkų pulką Liepojon, dalyvavo vietos lietuvių kultūriniame gyvenime. 1909 m. gavo poručiko laipsnį ir perkeltas į Penzą.
1914 m. perkeltas į 318-ąjį Černojarsko pėstininkų pulką. Kuopos vadu dalyvavo Pirmajame pasauliniam kare prie Krokuvos, pakeltas kapitonu. 1915 m. sunkiai sužeistas, gydėsi Kijevo sanatorijoje, pasveikęs vėl pasiprašė į frontą. 1915 m. papulkininkis. 1916 m. vėl sužeistas, išvežtas į Rostovą prie Dono, vėliau į Kislovodską. 1917 m. grįžo į savo pulką, suteikus pulkininko laipsnį perkeltas į kitą pulką, tačiau netrukus vėl sužeistas, gydėsi Maskvos bajorų ligoninėje.
1918 m. rugpjūčio pradžioje bolševikai jį evakavo į Lietuvą, grįžęs į Padievaičius išrinktas parapijos komiteto pirmininku.[1]
Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1918 m. gruodžio 24 d. – 1919 m. kovo 4 d. Apsaugos Ministerijos Štabo viršininkas. 1919 m. kovo 4 d. paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko vadu, gegužės 4 d. 3-ojo pėstininkų pulko vadu, vėliau – 1-osios brigados vadu. Kovojo fronte su bolševikais ir su bermontininkais Kuršėnuose. 1919 m. generolas leitenantas. 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. vasario 23 d. Vyriausiasis kariuomenės vadas. Be to, 1919 m. spalio 10 d. – 1920 m. vasario 23 d. – Krašto apsaugos ministerijos valdytojas.
Per 1920 m. vasario mėn. Kauno įgulos maištą nuvyko į svarbiausią maištininkų rajoną – Panemunę atkurti tvarką ir buvo suimtas. Išlaisvintas atsistatydino iš pareigų. 1920–1924 m. dirbo Valstybės ižde, Lietuvos banke. 1924–1926 m. Šakių apskrities viršininkas.
1945 m. sausio 30 d. NKVD apkaltintas priklausymu Lietuvos laisvės armijai ir suimtas. Neatlaikęs kankinimų mirė Lukiškių kalėjimo ligoninėje.[2] Palaikų užkasimo vieta nežinoma.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1914 m. – IV laipsnio Šv. Anos ordinas;
- 1915 m. – III laipsnio Šv. Stanislovo ordinas;
- 1915 m. – III laipsnio Šv. Anos ordinas;
- 1916 m. – II laipsnio Šv. Stanislovo ordinas;
- 1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 85 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Pranas Liatukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 69 psl.
Gintautas Surgailis. Lietuvos kariuomenės vadai. Vilnius: Mintis, 1992, 191 p.