Povilas Gaučys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Povilas Gaučys
Gimė 1901 m. gruodžio 1 d.
Vyžuonos
Mirė 1991 m. lapkričio 12 d. (89 metai)
Kaunas
Veikla Lietuvos vertėjas, diplomatas.

Povilas Gaučys (1901 m. gruodžio 1 d. Vyžuonos1991 m. lapkričio 12 d. Kaunas) – Lietuvos vertėjas, diplomatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920-1927 m. studijavo lietuvių, prancūzų, ispanų filologiją Lietuvos, Monpeljė, Rygos universitetuose. 1927-1929 m. vicekonsulas Latvijoje, 1930-1935 m. konsulas Argentinoje, 1935-1938 m. konsulas Brazilijoje. 1938-1940 m. iki TSRS okupacijos dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos biure. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė į JAV.

Sudarė ir su kitais išvertė Lotynų Amerikos („Pietų Kryžiaus padangėje“ 1951 m.), anglų (1974 m.), ispanų (1980 m.), portugalų (1985 m.), amerikiečių (1993 m.) rašytojų novelių rinkinius. Sudarė ir išvertė portugalų („Lianų liepsna“ 1968 m.), ispanų („Atogrąžų saulė“ 1981 m., „Atgimusi daina“ 1986 m.), italų („Italijos balsai“ 1989 m.), prancūzų („Naujieji vėjai“ 1991 m.) XX a. poezijos antologijas. Sudarė lietuvių išeivijos spaudos 1970-1979 m. bibliografiją.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarp dviejų pasaulių, atsiminimai, 1992 m., Mintis

Vertimai:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas KubiliusPovilas Gaučys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 454 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]