Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas
|
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas (nepainioti su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu) – asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis perdėtu susitelkimu į tvarką ir perfekcionizmą. Šie žmonės jaučia nuolatinį poreikį viską daryti „teisingai“, kas trukdo jų produktyvumui. Linkę labai gilintis į detales, taip nesugebėdami suvokti bendro vaizdo. Sau ir aplinkiniams kelia neracionaliai aukštus standartus, linkę būti labai kritiškais, jei kas nors neatitinka tų standartų. Vengia darbo komandose, nes mano, jog aplinkiniams trūksta kompetencijos ir atsakomybės. Vengia daryti sprendimus, nes labai bijo klaidų, retai kam aukoja savo laiką ar pinigus. Turi didelių sunkumų reiškiant emocijas. Manoma, jog šio sutrikimo priežastys yra tiek genetiškos, tiek dėl aplinkos poveikio, pavyzdžiui, dėl prisirišimo.[1]
Simptomai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėmesys tvarkai ir perfekcionizmui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmonės, turintys obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą, yra apsėsti savo aplinkos kontroliavimu. Tai jie daro rūpindamiesi smulkiomis detalėmis, sąrašais, procedūromis, taisyklėmis ir dienotvarke.[2]
Rūpinimasis detalėmis ir taisyklėmis trukdo asmeniui su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu perduoti užduotis ar atsakomybę kitiems. Žmonės su šiuo sutrikimu mano, jog yra tik vienas teisingas būdas atlikti užduotį, todėl dirbdami grupėse gali būti valdingi, nepriimti kitų siūlomų metodų. Taip pat gali atsisakyti pagalbos, net jei jos reikia, nes ji gali neatitikti iškeltų standartų.[2]
Žmonės su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu yra apsėsti perfekcionizmo. Perfekcionizmas ir labai aukšti standartai, kuriuos jie kelia, gali baigtis uždelstais arba nebaigtais darbais.[2] Kiekviena klaida yra priimama kaip katastrofa, kuri sugadina reputaciją visam gyvenimui. Pavyzdžiui, parašęs kursinį darbą kolegijai, žmogus, turintis obsesinį kompulsinį sutrikimą, pagalvoja, kad darbas nesiekia tobulumo, todėl pradeda jį taisyti, kol galiausiai praleidžia terminą. Taip pat šis asmuo gali niekada nebaigti darbo dėl pernelyg aukštai iškeltų standartų. Toks žmogus gali nesuprasti, jog vėlavimas ir darbų neatlikimas laiku gali pabloginti tarpasmeninius santykius.
Produktyvumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmonės turintys, obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą, siekia būti produktyvūs net jei tai kainuotų santykius ar poilsį. Tačiau tai nėra pinigų stokos padarinys.[2] Tokie žmonės mano, jog jie neturi laiko ilsėtis, nes darbas yra svarbiau už viską. Jie gali atsisakyti susitikimų su draugais ar šeima, taip pat kelionių, kurios jau užsakytos. Jiems nemalonu atostogauti, todėl keliaujant gali pasiimti darbo reikmenų, kad visada turėtų galimybę dirbti. Tokie asmenys renkasi pomėgius, kurie yra gerai parengti ir struktūruoti, ir į pomėgius žiūri kaip į rimtas užduotis, kurias reikia atlikti tobulai. Tačiau žmonių, turinčių obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą, atsidavimas produktyvumui nėra priklausomybė darbui. Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas yra kontroliuojamas ir egocentriškas, o priklausomybė darbui yra nekontroliuojama, ir žmogus, turintis šią priklausomybę, gali patirti neigiamus simptomus bandydamas atsisakyti šios priklausomybės.[3]
Griežtumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmonės su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu yra skrupulingi ir nepalenkiami, jų moralė, etika ir kitos gyvenimo sritys nepakeičiamos. Jie gali versti save ir kitus laikytis griežtų moralės principų, siekti atlikti darbus itin tiksliai. Jie savikritiški ir griežtai žiūri į savo klaidas. Šie simptomai nėra veikiami kultūros ar tikėjimo.[2] Tokiems žmonėms pasaulis dvilypis, nėra kompromisų. Kai kuriai nors situacijai negalima pritaikyti dvilypumo, žmogui kyla vidinis konfliktas, nes jo perfekcionizmas negali tinkamai pasireikšti.[4] Šie žmonės yra apsėsti viską daryti tinkamai, todėl jiems sunku suprasti ir priimti kitų idėjas, tikėjimą ir vertybes, ir jie yra linkę nekeisti savo pažiūrų, ypač jeigu jos susijusios su morale arba politika.[2]
Ribotos emocijos ir tarpasmeninis funkcionavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Individai su šiuo sutrikimu gali rodyti mažai dėmesio ir šilumos. Jų kalba yra formali ir profesionali net ir kalbant su artimaisiais. Šie asmenys gali nemėgti šiltų pasisveikinimų, apsikabinimų.[2] Jie yra ypač atsargūs tarpasmeniniame bendravime. Bendraudami jie nėra linkę būti spontaniški ir stengiasi, kad kalbant būtų išlaikomi aukšti standartai, kreipia didelį dėmesį į kalbos stilių. Jie filtruoja kalbą, kad nebūtų jokių gėdingų ar klaidingų pasakymų, todėl komunikavimas tampa varginantis ir laiką užimantis užsiėmimas, kurio pradeda vengti.[5] Jausmų ribojimas šiems žmonėms yra kaip gynybinis mechanizmas kontroliuoti savo emocijas.[5] Jie gali ištrinti emocijas iš atminties ar jas organizuoti mintyse kaip faktus ir informaciją. Prisiminimai yra racionalizuojami, nebelieka jausmų, kuriuos juto. Tai padeda išvengti netikėtų emocijų ir jausmų, taip pat leidžia išlaikyti kontrolę. Savęs pažinimas tokiems asmenims yra laiko švaistymas.[5]
Tarpasmeninė kontrolė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąžiningumo atžvilgiu, žmonės su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu yra ypač kraštutiniški. Nors sąžiningumas yra gera savybė, ekstremalus jos siekimas gali tapti problema. Žmonės, turintys obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą, yra matomi kaip per daug kontroliuojantys, ir tai paveikia jų santykius. Jiems tokia svarbi valdžia ir taisyklės, jog net patys baudžia nusižengusius. Negebėjimas priimti kitų įsitikinimų ar elgesio dažnai priveda prie didelių konfliktų ir valdingų santykių tiek su artimaisiais, tiek su kitais.[6]
Teodoro Milono potipiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Knygoje ,,Personality Disorders in Modern Life“ Teodoras Milonas apibūdina 5 obsesinio kumpulsinio asmenybės sutrikimo tipus.[5]
Sąžinės kompulsyvumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Milonas teigia, jog tokie žmonės mato save kaip paslaugius, bendradarbiaujačius ir sukalbamus. Jie sumenkina savo pasiekimus ir gebėjimus ir vertina save pagal kitų nuomones. Tai jiems kompensuoja nepasitikėjimą savimi ir nepastovumą. Tokie žmonės tiki, jog darbas ir perfekcionizmo siekimas prives prie teigiamo dėmesio iš kitų, o klaidos arba užbrėžto tikslo neįvykdymas gali privesti prie atitolimo ar kritikos. Tokios mintys kelia nuolatinį nerimą ir negebėjimą įvertinti savo darbo.[5]
Puritoniškas kompulsyvumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis sutrikimo tipas turi paranojiškų simptomų. Tokie žmonės turi stiprius vidinius impulsus, kurie yra kontroliuojami religijos. Jie nuolat kovoja su savo impulsais ir seksualiniais potraukiais, kurie jiems atrodo neracionalūs. Jie bando išvalyti tokias mintis ir nuraminti impulsus tapdami šalti ir atsiskyrę. Jie išsilieja ant žmonių, turinčių kitokias pažiūras, pavyzdžiui, ant nereligingų, tingių žmonių. Jiems įsitikinimai yra suskaidyti į blogus ir gerus.[5]
Biurokratinis kompulsyvumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis sutrikimo tipas turi narcisizmo požymių. Žmonės, turintys šį sutrikimo tipą, yra tradicijų, vertybių ir biurokratijos čempionai. Jie vertina organizacijas, kurios vadovaujasi hierarchija, nes jose yra tikslingai nubrėžtos ribos tarp vadovų ir nuo jų priklausomų žmonių, taip pat aiškiai žinomi tikslai ir pareigos, tai suteikia komfortą.[5]
Taupumo kompulsyvumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Taupumo kompulsyvumas pasireiškia kaupimu ir savinimusi. Tokie žmonės yra savanaudžiai, šykštūs ir įtarūs, mano, kad kiti nori pasisavinti jų turtą. Šis sutrikimas turi bruožų, sutampančiu su šizoidiniais. Šių simptomų atsiradimas gali būti siejamas su vaikyste, jei tėvai vaikui niekad nepirko to, ko vaikas nori, ir pasirūpindavo tik būtiniausiomis prekėmis. Dėl to tokie vaikai pradeda labai saugoti savo daiktus, dažnai atsiskiria nuo kitų.[5]
Įkyrumo kompulsyvumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis kompulsyvumas turi sąsajų su pasyviai agresyvaus tipo asmenybės sutrikimu. Žmonės, turintys šį asmenybės sutrikimo tipą, negali priimti sprendimų, spręsti dilemų ir jas atideda kiek įmanoma ilgiau. Tokie žmonės visada kovoja su savimi, gali užsiimti savęs kankinimu, kad išspręstų vidinį konfliktą. Jie yra nestabilūs ir neapsisprendžiantys.[5]
Sutrikimo priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, jog obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas gali atsirasti tiek dėl genetinių, tiek dėl aplinkos veiksnių.[7] Tyrimai rodo, jog obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas yra paveldimas, tačiau rezultatai labai svyruoja ir nurodo, jog genai gali lemti nuo 27% iki 78% ligos atvejų.[7] Kiti tyrimai nustatė sąsajų tarp prieraišumo teorijos ir obsesinio kompulsinio asmenybės sutrikimo atsiradimo. Hipotezė teigia, jog žmonės, kurie niekada nebuvo saugiai prisirišę prie kitų, nes turėjo valdingus ir nesirūpinančius tėvus, negalėjo išsivystyti empatijos ir emocijų.[7]
Gretutinės ligos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Obsesinis kompulsinis sutrikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Obsesinis kompulsinis sutrikimas yra dažnai painiojamas su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu, tačiau tai skirtingi sutrikimai. Nustatyta, jog apie 12-28%, turinčių obsesinį kompulsinį sutrikimą, turi ir obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą.[8] Šios ligos turi daug panašumų, dėl to dažnai painiojamos. Pavyzdžiui, perfekcionizmas yra obsesinio kompulsinio asmenybės sutrikimo kriterijus ir obsesinio kumpulsinio sutrikimo simptomas, jei į tai įeina tvarkingumas, simetrija ir organizuotumas. Kaupimas taip pat yra obsesinį kompulsinį sutrikimą turinčių žmonių kompulsyvus elgesys ir obsesinio kumpulsinio asmenybės sutrikimo kriterijus.[9] Nepaisant panašumų, yra ir aiškių skirtumų tarp šių sindromų. Obsesinis kompulsinis sutrikimas, ne taip, kaip obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas, yra nusakomas kaip invazinis ir keliantis stresą. Žmonės patiria obsesinį kompulsinį sutrikimą kaip kažką svetima ir neigiama, todėl tarp šio sindromo ir nerimo yra stipresnė asociacija.[9] Priešingai, simptomai matomi obsesiniame kompulsiniame sutrikime nėra susieti su atstumiančiomis mintimis, vaizdais ar norais. Žmonės, turintys pastarąjį sutrikimą, mato šiuos simptomus kaip deramus ir tinkamus, nors jie gali kelti nemalonumus dėl pernelyg didelio noro kontroliuoti.[9]
Aspergerio sindromas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aspergerio sindromas taip pat turi panašumų su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu[10], pavyzdžiui, sąrašų kūrimas ar prisirišimas prie taisyklių, tačiau Aspergerio sindromas pasižymi didesniais sunkumais rodant jausmus, bendraujant, taip pat tokie žmonės jaučia didesnį polinkį intelektualiems interesams, pavyzdžiui, geba detaliai apibūdinti kiekvieną savo pomėgio aspektą.[11]
Valgymo sutrikimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 13% žmonių, turinčių valgymo sutrikimus, turi obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą.[7] Žmonės, turintys valgymo sutrikimą ir obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą, patiria didesnes komplikacijas ir patiria sunkesnių pasekmių. Tokiems žmonėms sunkiau pasveikti, nes obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas didina valgymo sutrikimų simptomus, ypač jei valgymo sutrikimas yra nervinė anoreksija,[12] tačiau perfekcionizmas gali padėti tokiems žmonėms lengviau priimti gydymą.[13] Žmonės, turintys nervinę anoreksiją ir obsesinį kompulsinį asmenybės sutrikimą, rodo stipresnius perfekcionizmo ir taisyklių laikymosi požymius. Jie yra linkę daugiau sportuoti, kad numalšintų baimę priaugti svorio, sumažintų nerimą. Todėl tokie žmonės yra linkę stipriau kontroliuoti tiek maistą, tiek sportą.[14]
Gydymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geriausiai vertinamas gydymas yra kognityvinė elgesio terapija. Tyrimai rodo, jog šis metodas mažina nerimą ir depresiją. Grupinė terapija padeda tapti ekstravertiškesniems ir mažina neurotizmą. Tarpasmeninė psichoterapija parodė dar geresnius rezultatus depresijos simptomams mažinti.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zigmundas Froidas 1908 m. įvardino pagrindinius asmenybės bruožus, pavyzdžiui, tvarkingumas, taupumas ir užsispyrimas. Froidas manė, jog toks asmuo turėjo tuštinimosi kontrolės sutrikimų, todėl bendravimas su tėvais turėjo pasekmių, tokiam asmeniui nulėmusių sutrikimo atsiradimą. Froidas žmones su šiuo sutrikimu pavadino analinio tipo žmonėmis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Apie sutrikimą 4degreez.com svetainėje
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition (DSM-5) (5th ed.). United States: American Pyschiatric Association. May 18, 2013. pp. 678–681. ISBN 978-0-89042-554-1.
- ↑ Atroszko PA, Demetrovics Z, Griffiths MD (January 2020). „Work Addiction, Obsessive-Compulsive Personality Disorder, Burn-Out, and Global Burden of Disease: Implications from the ICD-11“. International Journal of Environmental Research and Public Health. 17 (2): 660. doi:10.3390/ijerph17020660. PMC 7014139. PMID 31968540.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - ↑ Rowland TA, Jainer AK, Panchal R (December 2017). „Living with obsessional personality“. BJPsych Bulletin. 41 (6): 366–367. doi:10.1192/pb.41.6.366a. PMC 5709690. PMID 29234518.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 5,8 Millon T, Millon CM, Meagher M, Grossman S, Ramnath R (2004). Personality disorders in modern life (2nd. leid.). Wiley. pp. 223–258. ISBN 978-0-471-23734-1.
- ↑ Hertler, Steven C. (2014 m. birželio 1 d.). „The Continuum of Conscientiousness: The Antagonistic Interests among Obsessive and Antisocial Personalities“. Polish Psychological Bulletin. 45 (2): 167–178. doi:10.2478/ppb-2014-0022.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 Diedrich A, Voderholzer U (February 2015). „Obsessive–compulsive personality disorder: a current review“. Current Psychiatry Reports. 17 (2): 2. doi:10.1007/s11920-014-0547-8. PMID 25617042. S2CID 20999600.
- ↑ Thamby, Abel; Khanna, Sumant (2019 m. sausio mėn.). „The role of personality disorders in obsessive–compulsive disorder“. Indian Journal of Psychiatry. 61 (Suppl 1): S114–S118. doi:10.4103/psychiatry.IndianJPsychiatry_526_18. ISSN 0019-5545. PMC 6343421. PMID 30745684.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - ↑ 9,0 9,1 9,2 Pinto Ay, Eisen JL, Mancebo MC, Rasmussen SA (2008). „Obsessive–Compulsive Personality Disorder“ (PDF). In Abramowitz JS, McKay D, Taylor S (eds.). Obsessive–Compulsive Disorder: Subtypes and Spectrum Conditions. Elsevier. pp. 246–263. ISBN 978-0-08-044701-8.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Gillberg C, Billstedt E (Lapkritis 2000). „Autism and Asperger syndrome: coexistence with other clinical disorders“. Acta Psychiatrica Scandinavica. 102 (5): 321–30. doi:10.1034/j.1600-0447.2000.102005321.x. PMID 11098802. S2CID 40070782.
{{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Fitzgerald M, Corvin A (2001-07-01). „Diagnosis and differential diagnosis of Asperger syndrome“. Advances in Psychiatric Treatment. 7 (4): 310–318. doi:10.1192/apt.7.4.310. ISSN 1355-5146.
- ↑ Lilenfeld LR, Wonderlich S, Riso LP, Crosby R, Mitchell J (May 2006). „Eating disorders and personality: a methodological and empirical review“. Clinical Psychology Review. 26 (3): 299–320. doi:10.1016/j.cpr.2005.10.003. PMID 16330138.
- ↑ Young S, Rhodes P, Touyz S, Hay P (Gegužė 2013). „The relationship between obsessive-compulsive personality disorder traits, obsessive-compulsive disorder and excessive exercise in patients with anorexia nervosa: a systematic review“. Journal of Eating Disorders. 1 (1): 16. doi:10.1186/2050-2974-1-16. PMC 4081792. PMID 24999397.
- ↑ Young S, Rhodes P, Touyz S, Hay P (May 2013). „The relationship between obsessive-compulsive personality disorder traits, obsessive-compulsive disorder and excessive exercise in patients with anorexia nervosa: a systematic review“. Journal of Eating Disorders. 1 (1): 16. doi:10.1186/2050-2974-1-16. PMC 4081792. PMID 24999397.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)