Atmintis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Atmintis – gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas,[1] būdingas biologinėms sistemoms (pvz., gyvūnams bei žmonėms), taip pat kai kurioms techninėms sistemoms.

Nauja informacija patenka į smegenis per jusles (pavyzdžiui, per akis, ausis), užfiksuojama trumpalaikėje atmintyje. Pasak Gagne (1985), trumpalaikė atmintis – vieta, kur vyksta sąmoningas protinis darbas. Aplinkos dalis ir protinė veikla, kuri tam tikru momentu yra įsisąmoninama, vad. trumpalaike arba veikiančiąja atmintimi. Joje esanti informacija gali būti greitai pamiršta, jei nėra užfiksuojama ilgalaikėje atmintyje.

Norint informaciją išlaikyti, ją reikia užkoduoti. Nors ji išlieka ilgalaikėje atmintyje visam gyvenimui, jos negalima bet kada atgaminti. Ilgalaikėje atmintyje saugomą informaciją reikia „sugrąžinti“ į trumpalaikę atmintį ir tik po to ja galima pasinaudoti. Pasak Gagne ir White (1978), ilgalaikėje atmintyje saugoma 4 tipų informacija: verbaliosios žinios (konstatuojamosios žinios), intelektiniai įgūdžiai (procedūrinės žinios – kaip atlikti intelektines užduotis, pvz., parašyti sakinį) ir vaizdinai ir epizodai (informacijos ir prisiminimų apie tam tikrus įvykius, kuriuose dalyvauta, atvaizdavimas).

Norint išmokti, svarbu susisteminti medžiagą, naujas žinias integruoti į esamą žinių visumą, susikurti užuominų, asociacijų, padedančių sugrąžinti informaciją iš jų ilgalaikės atminties į trumpalaikę atmintį. Įgijus naujos informacijos, kognityviosios (pažininės) struktūros kinta, jos pagrindžia sekančias (naujas) pažinines struktūras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Atmintis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-04-25.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose