Anoreksija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anoreksijos sutrikimai

Anoreksija (gr. ἀνορεξία – apetito nebuvimas) – apetito sumažėjimas ar išnykimas.

Nervinė anoreksija[taisyti | redaguoti kodą]

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų. Šia liga sergantis žmogus badauja ir neigia, kad kūnui normaliai funkcionuoti reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Be to slepia savo ligą, sąmoningai mažina kūno svorį, vengdamas „storinančio“ maisto.

Anoreksija sukelia daug neigiamų padarinių – širdies ir kraujotakos sutrikimus, kaulų trapumą, raumenų masės mažėjimą, nuovargį ir silpnumą, plaukų slinkimą ar net mirtį.

Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.

Fiziologinė anoreksija[taisyti | redaguoti kodą]

Fiziologinės kilmės anoreksija atsiranda dėl avitaminozės, virškinimo trakto patologijos, nervų sistemos, endokrininių liaukų sutrikimų ir kt. Dirbtinai anoreksiją galima sukelti šunims ir žiurkėms, kai suardomi hipotalamo ventrolateraliniai branduoliai. Toks gyvūnas neėda ir gali nugaišti, jeigu nebus maitinamas dirbtiniu būdu. Priešinga fiziologinės kilmės anoreksijai – fiziologinės kilmės bulimija.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]