Morisas Prozoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Morisas Prozoras (pranc. Maurice Prozor, 1849 m. sausio 28 d. Vilniuje – 1928 m. gegužės 10 d. Nicoje) – grafas, lietuvių kilmės prancūzų rašytojas, vertėjas ir diplomatas. Į prancūzų kalbą išvertė Henriko Ibseno, Bjornstjerne Bjornsono, Levo Tolstojaus kūrinius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Vilniuje Edvardo Prozoro ir Marijos Zaleskos šeimoje. Augo, mokėsi ir gyveno Prancūzijoje. Su žmona švedų grafiene Märta Margaret Bonde susilaukė trijų vaikų. Duktė Greta Prozor (1885-1978) – garsi teatro aktorė.

Nuo 1887 m. buvo ambasados sekretorius Berne. 1890 m. Miunchene Prozoras susipažino su norvegų dramaturgu Henriku Ibsenu.1891 m. padarė pirmąjį Ibseno pjesės „Hedda Gabler“ vertimą į prancūzų kalbą.

Nuo 1892 m. M. Prozoras dirbo carinės Rusijos diplomatinėje tarnyboje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę buvo Lietuvos ambasadoriumi Romoje [1].

M. Prozoras artimai draugavo su lietuvių kilmės poetu, diplomatu Oskaru Milašiumi, 1922 m. jie kartu lankėsi Lietuvoje (Kaune ir Nevėžio slėnyje), domėjosi savo lietuviška kilme.[2]

M. Prozoras kilęs iš senos LDK bajorų Prozorų giminės, 1831 m. sukilimo Kauno apskrities sukilėlių vado Mauricijaus Prozoro (1801-1886) anūkas, tolimas poeto Česlovo Milošo (1911-2004) giminaitis [3].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moriso Prozoro biografija anglų kalba

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]