Menų ir mokslų miestas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Menų ir mokslo miestas

Menų ir mokslų miestas (kat. Ciutat de les Arts i les Ciències, isp. Ciudad de las Artes y las Ciencias) — penkių statinių architektūros kompleksas pastatytas ant nusausintos Turijos upės dugno Valensijos mieste (Ispanija). Žymus ispanų moderniosios architektūros pavyzdys. Statybos pradėtos 1996 m.

Ansamblis sudarytas iš penkių pastatų:

  • El Palau de les Arts Reina Sofía — operos teatras
  • L'Hemisfèric — IMAX kinoteatras, planetariumas, lazerių teatras
  • L'Umbracle — galerija-sodas
  • El Museu de les Ciències Príncipe Felipe — mokslo muziejus
  • L'Oceanogràfic — okeanografijos parkas po atviru dangum

Architekto ir inžinieriaus Santjago Kalatravos(Santjago Calatrava) Menų ir mokslo miestas įsikūręs apie 5 km nuo Valensijos centro. Kompleksas buvo statomas keletu etapų, siaurame ruože, kurį keliai kerta skersai į tris dalis. Vienu šonu kompleksas yra prie Turijos upės, kitu prie geležinkelio.

Menų rūmai stovi šiauriniame sektoriuje, Okeanografijos muziejus - pietiniame. Centrinėje dalyje yra Planetariumas, mokslo muziejus ir ir į juos vedantis kelias. Šis portikas vadinamas Umbracle. Jo viduje yra augalais apsodintas pėsčiųjų takas, einantis lygiagrečiai pagrindinei komplekso ašiai.

Šis 330 m ilgio ir beveik 66 m pločio portikas primena žiemos sodą. Jį puošia 55 įtvirtintos ir 54 keičiamos padėties arkos, kurių aukštis 18 m. Po šia labai lengva konstrukcija įrengta didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė.

Kitapus tako yra Planetariumas - elipsės formos statinys su milžinišku stiklo plokščių ir plieno kevalų, kurį, naudojant sudėtingą mechaninę sistemą, galima nuvožti nuo viršaus iki pat pagrindo. Kevalą palei visą perimetrą laiko pasvirusios arkos. Jame patalpintas rutulio formos planetariumo kambarys, sukonstruotas iš armuoto betono.

Žengdamas išilgai pagrindinės ašies, lankytojas atvyksta į Menų rūmus. Skulptūriškas Kalatravos statinys tapo pažangiu Valensijos infrastruktūros elementu. Čia rengiami klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertai. Ši moderni ir puikios kokybės operos salė greitai tapo urbanistinio kraštovaizdžio dalimi. Ją galima vadinti dramatiška užtvara pačiame alėjos gale.

Kitapus Planetariumo matomas stačiakampis pastatas, kuriame įkurdintas Gamtos mokslų muziejus. Jo patalpos tartsi pasikartojantys moduliai išdėstytos aplink skersinį sektorių. Pasatte yra 32080 km² galerija, kurioje eksponuojami mokslo ir technikos pasiekimai.

Terasos ir mazoninai skirti vienai ar kitai temai. Tikimasi, kad lankytojai užuot tik grožėjęsi ims eksperimentuoti patys. Patalpą dalija eilė 10 m pločio arkų. Didžiulis rombuotas stogas stiklo ir plieno fasadu leidžiasi sodų link, o pietinę pusę saugo balto gelžbetonio arkų sistema.

Kitame pagrindinės ašies gale, pietiniame miestelio sektoriuje, keliuose pastatuose įkurdintas Okeanografijos muziejus. Paviljonai išdėstyti dirbtinio ežero pakrantėje. Vieną su kitu juos jungia dengti koridoriai ir pėsčiųjų takai. Žemiausi yra povandeniniai tuneliai ir rampos. Čia galima grožėtis įmantriausiais pavidalais ir formomis, bet labiausiai žavi Viduržemio jūros paviljonas ir milžiniškas delfinariumas, kurio lengvutė konstrukcija, primenanti hiperbolę atkartoja aptakias jūros gyvūnų formas.

Kalatravos statiniai lengvi, perregimi. Matyti ir laikančiosios pastato konstrukcijos. Projektuodamas Menų ir mokslo miestą šis architektas ne tik panaudojo minėtus ypatumus, bet žengė dar vieną žingsnį - savo statinius patalpino vandens apsuptyje. Dėl to išraiškingos architektūros formos, regis, plūduriuoja jo paviršiuje, o šviesos efektai tampa dvigubai įmantresni.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Menų ir mokslų miestas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka